Šiuo metu Ukrainos karo pabėgėliams išduoti skaitmeniniai leidimai laikinai gyventi Lietuvoje galioja iki 2024 m. kovo 4 dienos.
Juos pasikeisti norintiems asmenims iš pradžių reikės apsilankyti Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS www.migracija.lt, užsieniečiams skirtoje rubrikoje nurodyti savo pilietybę ir atsidariusiame atvejų sąraše pasirinkti „Esu asmuo, pasitraukęs iš Ukrainos dėl karo veiksmų“ ir tuomet „Pateikti prašymą dėl leidimo keitimo“.
Užsieniečiai turės užpildyti atsidariusius prašymus, rezervuoti vizito datą pasirinktame klientų aptarnavimo skyriuje, nustatytu laiku į jį atvykti asmeniškai bei pateikti galiojantį asmens dokumentą.
Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, jog Ukrainos karo pabėgėliai vizitams galės pasirinkti bet kurį klientų aptarnavimo skyrių, nepriklausomai nuo savo gyvenamosios vietos Lietuvoje. Pabėgėliai bus aptarnaujami ir tuose skyriuose, kurie paprastai aptarnauja tik Lietuvos piliečius.
Pirmoji diena, kuomet bus galima rezervuoti vizitą teisingai užpildžius prašymą, yra gruodžio 12-oji.
Į pasirinktus Migracijos departamento klientų aptarnavimo skyrius, lydimi bent vieno iš tėvų ar globėjų, turės atvykti ir nepilnamečiai, kuriems yra daugiau nei 2 metai. Nepilnamečių iki 2 metų amžiaus vaizdo atvaizdas galės būti nuskaitytas iš vaiko amžių atitinkančios nuotraukos, kurią pristatys prašymą teikiantys jo tėvai ar globėjai.
Prašymo pakeisti leidimo formą tėvai ar globėjai turės užpildyti ir už nepilnamečius vaikus iki 16 metų.
Skaitmeninį dokumentą kiekvienas Ukrainos karo pabėgėlis gaus į MIGRIS paskyrą, kurią jis naudojo pildydamas prašymą.
Gruodžio 8 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso yra 52 014 Ukrainos karo pabėgėlių, turinčių galiojančius leidimus laikinai gyventi mūsų šalyje laikinosios apsaugos pagrindu.
Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS iš viso registruoti beveik 83 tūkst. karo pabėgėlių, tačiau ne visi šie asmenys pasiliko mūsų šalyje. Migracijos departamentui yra žinoma, jog dalis ukrainiečių atvyko į Lietuvą trumpam, laikinosios apsaugos neprašė ir išvyko į Vakarų Europą, kiti grįžo į tėvynę arba liko Lietuvoje ir leidimus laikinai gyventi gavo kitais pagrindais.
