Per visą Lietuvą nuaidėjusią vaiko paėmimo iš mamos istoriją parlamentaras teigia vertinantis kaip baltą popieriaus lapą.
„Pati situacija, kad ten konfliktas, aiškinasi dėl vaiko, yra nieko naujo Lietuvoje, tipinis atvejis, ir drįsčiau pasakyti – tai, kad tai trunka penkerius metus ir mūsų sistema leidžia tėvams šitiek tąsyti laiką, aš tame matau didelę žalą vaikui.
Šitą gyvenimą tąsant, kai vienas kitą vadini prievartautoju-smurtautoju, aš matęs ne kartą – daugybę tokių atvejų per savo karjerą, ir aš tai matau kaip traumuojantį ilgalaikį įvykį, kuris atoveiksmį turės jau jo suaugusio gyvenime. Tai yra didesnė drama“, – vertino L.Slušnys.
Negali perkelti į jokią kitą mokyklą
Vaikų psichiatras abejoja, ar po šito skandalo kas nors ryšis dar kartą paimti šį vaiką iš namų.
„Netikiu vienu dalyku – kad šioje istorijoje suaugę žmonės nustos kaltis. Šito karo pabaigos dar nėra“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ svarstė konservatorius.
Savo ruožtu „Lietuvos ryto“ žurnalistė Rasa Karmazaitė akcentavo, kad liūdniausia šioje istorijoje yra tai, kad vaiko veidą pamatė visa šalis.
„Iš bendraamžių, tikėkimės, nesulauks patyčių, bet tėvas man patvirtino, kad vaikų skambučių sulaukė, nes vaikai patys dalyvauja socialiniuose tinkluose ir visą įrašą matė. Vaikams, klasės draugams, kilo klausimų, ir vaikui kurį laiką teks mokytis nuotoliniu būdu, tai man labiausiai gaila vaiko.
Tėvai yra suaugę, jie turi savų interesų, nes nepamirškime – šitoje istorijoje dar yra vaiko išlaikymo pinigai, finansinis apsektas.
Iš pradžių tėvas sutiko, kad vaikas būtų su motina, tėvas mokėjo išlaikymą, skyrė nemažą vienkartinę sumą pinigų. Kai viskas apsisuko, išlaikymą dabar teismas priteisė iš motinos.
Tėvas sakė, kad motina nesumokėjo nė cento – jis didelių pretenzijų neturi, tačiau tėvai turėtų susitarti, o vaikui yra padaryta didžiulė žala, jam turėtų būti maksimalus saugumas“, – aiškino R.Karmazaitė.
Pasak žurnalistės, berniuko tėvas nusivylęs, kad vaiko nebegali perkelti į jokią kitą mokyklą.
„Visa šalis matė vaizdo įrašą, vaiko veidą ir emocijas. Čia yra itin didelė žala padaryta, ir tie prieštaringos reputacijos veikėjai, kurie didžiuodamiesi dabar aiškina, kad štai, jie susprogdino internetą su vaizdo įrašu – palaukit, stop – su kokiu jūs vaizdo įrašu susprogdinot internetą?“ – piktinosi R.Karmazaitė.
Visgi, parlamentaras L.Slušnys vylėsi, kad mokykla netaps patyčių ir nesaugumo vieta vaizdo įraše matomam berniukui.
„Padarytas nusikaltimas prieš vaiką paviešinant įrašą, bet vienas dalykas – aš tikiu šiandienos mokykla. Ten, ko gero, geriausiai susitvarkys su šita problema. Aš manau, mūsų šiuolaikinė mokykla su tuo susitvarkys“, – svarstė vaikų psichiatras.
Jam pritarė ir žurnalistė R.Karmazaitė.
„Tėvui šeštadienį pirmiausia paskambino būtent mokytoja, ir sako: pažiūrėkite, jūsų sūnus, mūsų mokinys, įkeltas į feisbuką – darykit ką nors“, – prisiminė ji.
Pati žurnalistė jau ne kartą yra bendravusi su berniuko mama, tačiau, kaip pati teigė, didesnį spaudimą jautė ne iš jos, o iš mažamečio močiutės.
„Ji atkakliai reikalavo, kad aš viešinčiau vaiko asmens duomenis, vaiko atvaizdą, skambino ir ankstų rytą, ir vėlų vakarą, ir savaitgaliais. Tų skambučių daug, bet aš visą laiką kantriai su jomis kalbėjau ir aiškinau, kad vaikui būtų padaryta didelė žala, jei mes paviešintume jo asmens duomenis“, – kalbėjo R.Karmazaitė.
Pasak jos, pirmiausia vaizdo įrašas pasirodė būtent berniuko mamos socialinio tinklo paskyroje. Nors vietinei televizijai moteris esą sakė, jog neturėjo tikslo jo išviešinti – tik parodyti nedidelei bendruomenei.
Tai nustebino L.Slušnį.
„Tai yra žmogus, kuris nesupranta, kas yra socialiniai tinklai ir ką reiškia „ką nors įkelti“. Aš girdžiu labai aiškią natą, kai yra neapykanta žentui – tai yra toks klasikinis lietuviškas žento ir uošvienės konfliktas, kuriame vaikas atsidūrė įspaustas tarpduryje“, – dėstė parlamentaras.
Jis iškėlė ir dar vieną klausimą – kodėl vaiko paėmimo procesas užtruko taip ilgai. Mat vaizdo įrašas trunka apie 10 minučių, tačiau žinoma, kad vaiko teisių gynėjai namuose buvo net kelias valandas.
„Vaiko paėmimo procesas, jeigu jau yra apsispręsta vykdyti teismo sprendimą, jeigu yra duomenys, kad jį reikia paimti, mano akimis, turi trukti kaip pūlinio atvėrimas – labai greitai, vienas du, tvarkom, nuskausminam procesą ir judam toliau.
Mane ir mano partiečiai bartų ir bars už tai, bet aš iš viso po tokių situacijų nesu labai didelis šalininkas, kad būtinai reikia atiduoti vaiką vienam iš tėvų – vaikas turėtų atsidurti neutralioje aplinkoje, kad abi pusės truputį suvoktų ir susidėliotų. Aš visai pasitikiu mūsų sistema, kur yra laikinoji globa, ten yra puikūs globėjai, tai tikrai susitvarkytų“, – svarstė L.Slušnys.
Įtakos turės ir ateityje
R.Karmazaitė šioje situacijoje pasigedo ir vaikų psichologų, kurių, pasak jos, šalyje apskritai trūksta.
„Kiek žinau iš tų dramatiškų situacijų ir kitų dramatiškų šeimų skyrybų, vaikų psichologų Lietuvoje trūksta. Turėtų tarnybos, politikai susėsti, pagalvoti, ką daryti, kad psichologų būtų daugiau, ką daryti, kad profesionaliau dirbtų ir vaiko teisės. (...)
Jeigu būtų iš anksto vaidmenys pasiskirstyti, ką daryti kritinėmis situacijomis, mes matėsi, kad ir policijos pareigūnai sutrikę, tokių kritinių situacijų galbūt būtų išvengta“, – kalbėjo žurnalistė.
Visgi, L.Slušnys tokiai minčiai nepritarė.
„Fronte, ten, kur yra kareiviai, psichologų nėra ir ten jų nereikia. Ten vykdomos komandos ir algoritmai, ir viskas. Čia turi mokėti tiesiog įvykdyti paėmimo procedūrą. Ką ten veiks psichologas?
Tą turi mokėti kiekvienas profesionalas, tą daro policija. Yra momentai, kada tiesiog reikia paimti – praktiškai vieni turi atidaryti rankas, o vaiką pasiima jau vaiko teisių apsaugos tarnyba. Psichologo čia mažiausiai reikia. Psichologo reikia „iki“ ir „po to“, – aiškino Seimo narys.
Pasak jo, jeigu tai yra vienkartinė smurtinė situacija, didelio poveikio vaiko gyvenime tai neturės, bet jeigu trauma tęsiasi ilgai, būtent šio vaiko gyvenime padaryta jau didelė žala.
