Diskusijai apie šią situaciją į parlamentą ketvirtadienį iškviestos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė bei vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Joms klausimų turėjo Seimo nariai.
„Noriu pakviesti tiek Seimo narius, tiek visuomenę pasistengti visuomet vertinti visas situacijas iš vaiko perspektyvos, iš vaiko geriausių interesų perspektyvos. Pati žinau, kaip yra nepaprasta vertinti situaciją būnant mama, būnant tėvu, ir kaip greitai pagauname jų situacijas, jų emocijas.
Tad bet kurią situaciją – ir apie kurią kalbame šiuo metu viešoje erdvėje, vertinti per geriausius vaiko interesus“, – ragino I.Skuodienė.
Pasak Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės, jau bene dešimtmetį visuomenėje mėgstama diskutuoti, kam priklauso vaikas – mamai, tėvui, šeimai ar valstybei.
„Noriu dar kartą uždėti akcentą, kad vaikas yra žmogus, kad vaikas turi savo teises ir turi savo atsakomybes. Jam reikalinga mylinti ir besirūpinanti šeima, jam reikalinga mylinti ir besirūpinanti mama, mylintis ir besirūpinantis tėtis.
O valstybė ateina į pagalbą šeimai, tėvams, vaikui tik tuomet, kuomet reikalingos paslaugos arba reikalinga užtikrinti saugią aplinką“, – akcentavo I.Skuodienė.
Tiesa, ji taip pat atskleidė ir naują detalę – pasak I.Skuodienės, spalio 19 dieną teismui jau buvo pateikti ir internete išplitę vaizdo įrašai.
Detalesnę teismo išvadą ji įgarsino Seimo nariui Mindaugui Puidokui pasiteiravus, ar vaiką paėmusios vaiko teisių specialistės jau yra atleistos iš darbo.
„Aš noriu pacituoti išvadą teismo pasisakymo iš nutarties, kodėl neskubėjau atleisti žmonių ir įvertinti, o ryžausi laukti išsamaus tyrimo rezultatų.
Teismo du sakiniai iš teismo nutarties spalio 19 dienos: ieškovės atstovės 2023 metų spalio 13 dienos pateiktas vaizdo įrašas atskleidžia akivaizdų ieškovės nusiteikimą prieš tarnybos specialistus, ieškovės negebėjimą valdyti savo emocijų, jų neperteikiant mažamečiui vaikui arba sąmoningą jų demonstravimą ir perkėlimą vaikui.
Taip pat dėl ieškovės veiksmų sudėtingoje situacijoje esančiam vaikui papildomos įtampos ir baimės kėlimą, jos poveikį vaiko emocinei būsenai. Toks motinos elgesys neatitinka vaiko interesų, ir tai matyti iš vaizdo įrašuose fiksuotos vaiko reakcijos. Tai yra tik trumpa ištrauka, ir ką noriu pabrėžti – teismas jau įvertino turimus įrašus.
Aš nenoriu pateisinti darbuotojų, nenoriu pateisinti savęs, bet noriu paprašyti laiko įvertinti visas aplinkybes, ir tai yra ne valandą ir ne dvi trukęs procesas“, – aiškino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.
I.Skuodienė akcentavo, kad sąlygos, kuriomis tenka dirbti vaiko teisių gynėjams, yra ypač sudėtingos.
„Būnant man čia, pusvalandį, kolegos reagavo tris kartus, reaguojame Lietuvoje kas 9 minutes – tikrai nėra paprasta tokiomis situacijomis reaguoti, padėti vaikui ir šeimai.
Kviečiu, nuolat kalbuosi su kolegomis ir tikiu ta svarbia misija, kurią šiomis dienomis, šiais metais ir šešerius metus įgyvendiname“, – kalbėjo tarnybos vadovė.
Savo ruožtu E.Žiobienė tvirtino, kad visada buvo tam tikras procentas teismo sprendimų, kurie buvo labai sunkiai įgyvendinami.
„Primenu, kada buvo keičiamas Vaiko pagrindų įstatymas, buvo labai svarbūs dalykai galvoti apie tai, kokiomis paslaugomis padėti tėvams, kad jie laikytųsi teismo sprendimo.
Dažnai visgi pastebima, kad teismo sprendimų įgyvendinimo klausimas yra apsunkinamas jų pačių tarpusavio blogais santykiais, konfliktiniais santykiais“, – komentavo vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Dėl to, pasak E.Žiobienės, priimant naują Vaiko teisių pagrindų įstatymo redakciją šalia ėjo visa eilė paslaugų šeimai.
„Pirmiausia atvejo vadyba reglamentavosi, atitinkamai buvo įvesta šeimos mediacija, ko anksčiau iš viso nebuvo, taip pat teisminė mediacija, taip pat psichologų atsiradimas įvairiose teismo proceso stadijose“, – aiškino specialistė.
E.Žiobienė pabrėžė, kad vaiko paėmimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė, nes visada turi būti pagalba šeimai, ir tai galima tik tada, kai kyla grėsmė vaiko sveikatai, gyvybei ir saugumui.
Tačiau, pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės, šis konkretus atvejis bus kruopščiai įvertintas.
„Vyksta tyrimas ir nenorėdama labai spekuliuoti, neturint visiškai pilnos visos informacijos, negalėčiau daug jums šiuo atveju pasakyti. Tačiau akivaizdu, kad tai, ką mes visi matėme, kiekvienam empatijos jausmą turinčiam žmogui nesinorėtų nei matyti, nei girdėti to, ką mes visi pamatėme ir ką pamatė visa visuomenė. Tai yra tikrai blogai.
Tas turi būti įvertinta ir tai turi būti akivaizdžios pamokos ateičiai, nes tai nėra tik vienas atvejis, mes turime pamatyti, kokius algoritmus turi institucijos ir kaip jos veikia. (...) Kiekvienas turi žinoti savo vaidmenį, ko jie atėjo, ką jie daro ir kaip jie įvykdo teismo sprendimą. Tas klausimas turi būti išaiškintas“, – pažymėjo E.Žiobienė.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė I.Skuodienė taip pat užsiminė, kad per pastaruosius du metus sumažėjo tėvų, linkusių taikyti fizines bausmes savo vaikams, skaičius.
Pasak jos, 2021 m. fizines bausmių buvo linkę imtis 50 proc. tėvų. Šių metų duomenimis, taip pasisako tik 45 proc.
„Gal ne taip greitai keičiasi fizinių bausmių taikymas – jeigu 2021 m. 50 proc. apklaustųjų būtų linkę taikyti fizines bausmes vaikams, kurios priklauso nuo aplinkybių, šiai dienai turime tik 45 proc.“ – ketvirtadienį Seime sakė I.Skuodienė.
„Visuomenės nuomonė, mūsų požiūris, santykis nekinta taip greitai. Bet noriu pabrėžti, kad esame teisingame kelyje“, – teigė ji.
Pasak jos, trečius metus iš eilės atliekamos visuomenės apklausos rodo pozityvias tendencijas.
„2021 metais net 47 proc. apklaustųjų pasisakė, kad ausies nusukimas nebūtinai yra smurtas prieš vaiką ir tai priklauso nuo aplinkybių“, – aiškino ji.
„Noriu pasidžiaugti ir atkreipti dėmesį, kad šiai dienai – būtent šiai dienai – šis procentas sumažėjo net 12 proc.“, – teigė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.
Sukėlė diskusijų audrą
Viešojoje erdvėje pirmadienį ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame matoma, kaip vaiko teisių apsaugos darbuotojai iš mamos paima vaiką. Vaikas, plėšiamas iš mamos glėbio, verkė ir rėkė „ne“, „mamyte“, „gelbėkit“, „paleiskit“, „aš mirsiu“.
Darbuotojai vaiką ramino, teigdami, kad „tavo mamytė niekur nedingo“. Mama prašė pareigūnų ir vaiko teisių apsaugos darbuotojų neimti jos vaiko.
Tą pačią dieną Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E.Žiobienė dėl atvejo pradėjo tyrimą. Tuo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė I.Skuodienė teigė, jog vaizdo įraše užfiksuotas momentas yra tik dalis institucijų darbo su šeima proceso.
Vėliau tarnybos vadovė akcentavo, kad nuo 2018-ųjų tarnybos iš viso gavo 46 pranešimus apie galimus šio vaiko teisių pažeidimus.
I.Skuodienė taip pat nurodė, jog mama su vaiku slapstėsi ir nevykdė teismo sprendimo.
Nepaisant institucijų vadovų paaiškinimų, situacija susilaukė įvairių politikų reakcijų. Bene pirmasis tarnybų darbą viešai sukritikavo prezidentas Gitanas Nausėda, pabrėždamas, kad tarnybos savo veiksmais neturėtų vaikui kelti traumuojančios patirties.
Visgi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, konservatorė Monika Navickienė užstojo tarnybas ir nesutiko su šalies vadovo kritika. Pasak jos, prezidento komentarai apie situaciją yra „oportunizmas“.
Tuo metu abejonių dėl savo kaip institucijos vadovės darbo susilaukusi I.Skuodienė trečiadienį viešai pareiškė, kad, jei reikės, nebijo prisiimti atsakomybės dėl situacijos.
