Valdantieji ketvirtadienį nurodė, kaip galėtų atrodyti naujasis mokestis ir kam būtų panaudotos papildomos lėšos.
A.Anušauskas: jeigu norime daugiau – tai kainuos
Seimo vicepirmininkas, konservatorius Paulius Saudargas trečiadienį teigė, kad politikai diskusijas dėl naujo gynybos mokesčio galėtų pradėti pavasario sesijoje – anot jo, dabar, kai parlamentarai pereina į kalėdinį laikotarpį, susitarti dėl naujo mokesčio būtų sunku.
Tuo metu prasidėjus naujai Seimo sesijai, P.Saudargo manymu, politikai galėtų bandyti rasti sutarimą, o taip pat pradėti svarstyti visuotinio šaukimo idėją.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį dėstė, kad Lietuvai reikalingas tvarus gynybos finansavimas.
„Visi mokesčių mokėtojų pinigai yra krašto apsaugos pinigai – kitų šaltinių mes neturime. Tik iš mokesčių“, – pabrėžė ministras.
A.Anušauskas priminė pats pasiūlęs galimą variantą papildomoms lėšoms krašto apsaugos finansavimui – pelno mokesčio keitimą.
„Žiūrint į ekonomikos raidos scenarijus, taip, fiziškai ateinančiais metais pinigų didės – gal net daugiau nei buvo suplanuota, tačiau žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, reikia turėti labai tvarius finansinius šaltinius – šiuo atveju mokesčiai yra būtent tokie“, – argumentavo ministras.
Tiesa, A.Anušauskas nekonkretizavo sumos, kurios reikėtų kariuomenei.
„Tiesiog yra darbai, kurie kainuoja. Kalbame, kad reikėtų dar labiau didinti oro gynybos sistemas. Netrukus sudarinėsime sutartį dėl antro etapo oro gynybos sistemų įsigijimo – tai trigubins mūsų oro gynybą, tačiau norima daugiau. Jeigu norime dar daugiau, tai kainuos, sakysime, pora šimtų milijonų.
Norime daugiau šarvuotos technikos – dar kasmet prisideda pora šimtų milijonų“, – planus įvardijo A.Anušauskas.
Ministras taip pat nurodė, kad ministerija planuoja šauktinių sistemą išplėsti į visuotinį šaukimą – pasiūlys įrankį, kuomet į kariuomenę bus kviečiami visi, o atitinkamos institucijos galės nustatyti, kiek šauktinių kariuomenė iš tiesų gali priimti ir apmokyti.
„Įrankis universalus – galima vadinti jį visuotiniu šaukimu, bet galimybės visada apribotos infrastruktūros, instruktorių bazės trūkumais ir panašiai. Tai irgi kainuoja – sakysime, šimtas milijonų per metus“, – teigė ministras.
„Šiuo atveju panaudoti pinigus tikrai yra kur, bet finansų klausimo sprendimas yra visų partijų reikalas“, – pabrėžė jis.
I.Šimonytė: tvarus finansavimas yra vienas
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad vienintelis tvarus krašto gynybos finansavimo būdas yra šalies gyventojų sumokami mokesčiai.
„Jokių kitų tvarių finansavimo būdų aš nežinau“, – teigė ji.
Kaip konkrečiai papildomas finansavimas atrodytų, anot premjerės, yra diskusijų klausimas.
„Paprasčiausias būdas, kartais girdimas ir viešojoje erdvėje – tiesiog padidinti vieną ar kitą mokesčio tarifą, nes tai yra didelė bazė ir reiškia dideles pajamas.
Bet man atrodo, kad mes dar turime šiokių tokių ir vidinių mokesčių sistemos problemų, kada tarifo padidinimas galėtų reikšti neproporcingai didesnę naštą žmonėms, kurie uždirba vidutines pajamas.
Tai ir dabar yra Lietuvos mokesčių sistemos problema – dėl egzistuojančių išlygų žmonės, gaunantys tas pačias pajamas, bet skirtingais būdais, moka nevienodus mokesčius, ir dėl to žmonės, kurie dirba samdomą darbą, už tą patį uždirbtą eurą sumoka gerokai daugiau mokesčių.
Tą neteisingumą, mano supratimu, būtų svarbu ištaisyti, kas ir buvo pasiūlyta Seimui Vyriausybės mokesčių pakeitimais. Bet, aišku, tai nėra didžiulės mokesčių sumos – tai labiau teisingumo, higienos klausimas“, – kalbėjo I.Šimonytė.
„Jeigu kalbame apie dideles sumas, tada turime kalbėti apie kažkurį iš pagrindinių mokesčių“, – pridūrė premjerė.
V. Čmilytė-Nielsen įspėja dėl rizikos
Seimo pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat nurodė matanti poreikį Seime atnaujinti pokalbius dėl Lietuvos gynybos ir saugumo.
Tiesa, V.Čmilytė-Nielsen įspėjo ir apie riziką, tokią diskusiją pradedant prieš pat rinkimus.
„Matyčiau didelį poreikį, remiantis gerąja Gynybos susitarimo patirtimi, inicijuoti plačią parlamentinę diskusiją dėl tolimesnių veiksmų, stiprinant Lietuvos gynybą ir saugumą.
Tema yra fundamentaliai svarbi – tai visa ko pagrindas. Bet jei ji taps vienu iš rinkiminių kovų įrankių – kažin, ar mums pavyks pasiekti rezultatą“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.
