„Šiandien policija įžengia į naują etapą – tai pagarbos išraiška visiems buvusiems ir esamiems policijos pareigūnams. Kartu tai paminklas visiems Lietuvos žmonėms, nes kiekvienas iš mūsų kažką saugome“, – kalbėjo policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Idėjos autoriams už idėją padėkojęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis vylėsi, kad šis paminklas stovės ilgiausiai mieste.
„Ši skulptūra – daugiau negu simboliškas garbingos profesijos įprasminimas. Tegul šis simbolis visiems primins apie didelius jūsų darbus“, – linkėjo V.Matijošaitis.
Policijos veteranų asociacijos vadovas Vytautas Navickas priminė, kad per 33 nepriklausomybės metus žuvo 36 pareigūnai, šimtai buvo sužaloti.
„Tokia yra kaina taikos metu“, – kalbėjo V.Navickas.
„Bažnyčia jums dėkinga, kad saugote Lietuvos žmones “, – dėkojo obeliską pašventinęs kardinolas Sigitas Tamkevičius.
Naujasis obeliskas skirtas artėjančiam Lietuvos policijos vardo šimtmečiui. Nors milicininkai-savanoriai šalyje veikė nuo 1918-ųjų, tik 1924 metų sausio 1-ąją organizacija oficialiai pervadinta į policiją. Idėjos autoriai – pirmasis Lietuvos policijos departamento generalinis komisaras, generolas Petras Liubertas ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dekanas prof. Jonas Audėjaitis.
Paminklo vieta šalia Vytauto prospekto numatyta neatsitiktinai. Ji pažymėta jau gerokai anksčiau rengtame Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekte.
7,7 metro aukščio tribriaunio granito obelisko viršūnę puošia iš visų pusių matomas dvigubas Jogailaičių kryžius, postamente išryškės šviesūs policijos ženklo kontūrai. Ant paminklo plokštumų įkomponuotas Lietuvos policijos šūkis: „Ginti. Saugoti. Padėti.“
Kūrinio autorius – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, dailininkas ir skulptorius prof. Arūnas Sakalauskas, kuris stebėjo paminklo statybos eigą. Vienas jo kūrinių – Vyčio skulptūra „Laisvės karys“ jau daugiau kaip penkerius metus puošia vaizdingą erdvę prie Kauno pilies.
Vytauto prospekto 91 numeriu pažymėtą pastatą, kuriame įsikūrusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) būstinė, projektavo garsus architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, o jo statyba vyko 1932–1934 metais.
Viename didžiausių prieškario metais Lietuvoje iškilusių administracinių pastatų įsikūrė Kauno apskrities valdyba, Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaiga, Kauno miesto ir apskrities policijos vadas, Valstybės saugumo departamentas.
Rūsyje buvo įstaigų archyvai, kurjerių butai, katilinė ir kitos patalpos, kieme iškilo dviejų aukštų garažas su butais vairuotojams ir spaustuve. Okupacijos metais pastate šeimininkavo sovietinio KGB veikėjai, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę statinys perduotas policijos pareigūnams.
Pastato atnaujinimas truko dvejus metus ir kainavo apie 5 mln. eurų.
Pastate įsikūrė įvairūs policijos skyriai, pirmą kartą vienoje vietoje dirbs visi kriminalinės policijos specializuoti padaliniai. Iš viso įrengtos 238 darbo vietos.
Anksčiau gaisro nuniokota palėpė taip pat pritaikyta darbui – įrengti modernūs kabinetai, šviesa į juos pakliūna pro stoglangius. Ketvirtame aukšte pareigūnai turės dvi terasas. Iš vienos atsiveria vaizdas į Vytauto prospektą, iš kitos – į Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią.
Rūsyje esančią senąją areštinę ketinama atverti visiems smalsuoliams – apsilankymą reikės tik iš anksto suderinti su Kauno AVPK atstovais. Gidai ekskursijų metu galės papasakoti apie čia veikusį KGB kalėjimą, konvojavimo patalpas ar apie kalinių kameroje paliktas žinutes.
