TINP beveik 30 metų buvo pavaldus Kultūros ministerijai. Tačiau Aplinkos ministro, liberalo Simono Gentvilo iniciatyva užsimota šią unikalią teritoriją perduoti Aplinkos ministerijai. Tam buvo parengti įstatymų pakeitimai ir pateikti Seimui.
Visi Seimo komitetai tokiems ministro užmojams nepritarė. Kitą savaitę dėl parko ateities turės apsispręsti jau visas Seimas.
Kodėl staiga parūpo TINP iš Kultūros ministerijos perduoti Aplinkos ministerijos pavaldumui, Seimo narys aplinkos ministras S.Gentvilas aiškaus komentaro vengė: „Ne Aplinkos ministerijai (norima perduoti parką – Red.), o Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT), kuriai dabar pavaldūs keturi nacionaliniai parkai ir 30 regioninių parkų bei rezervatų“.
VSTT yra Aplinkos ministerijos padalinys. Jos vadovė Agnė Jasinavičiūtė, paprašyta pakomentuoti būsimą TINP pavaldumo pertvarką, sutriko: „Tiesą pasakius, tokia iniciatyva (perduoti TINP Aplinkos ministerijai – Red.) – iš ministerijos pusės.
Patys nacionaliniai parkai, kaip kompleksinės teritorijos – beveik identiški savo valdymo, veiklos organizavimo principais ir uždaviniais, kas juose turėtų būti atliekama.
Saugomų teritorijų įstatyme nėra tokios kategorijos, kaip istorinis nacionalinis parkas. Tiesiog pasakyta – „visi nacionaliniai parkai“. Visuose juose reikia atlikti ne tik gamtos, bet ir – kultūros monitoringus. Visapusiškai efektyvesnis valdymas būtų, jei TINP priklausytų Aplinkos ministerijai“.
Paklausta, ar turi informacijos apie tai, kad planuojama sumažinti parko teritoriją ir „nukarpytus“ plotus plotus jau yra nusižiūrėję kai kurie gyvenamųjų namų statybų magnatai, ji teigė apie tai negirdėjusi: „Tai, kad jie yra kai kurias teritorijas nusižiūrėję, dar nereiškia, kad taip (statys gyvenamuosius namus – Red.) bus“.
Kultūros ministerijai parkas neberūpi?
„Kultūros ministerijos nuomone, kalbant apie TINP pirmiausiai reikėtų vadovautis ne žinybiniu, o valstybiniu požiūriu. TINP iki šiol yra vienintelis parkas, pavaldus Kultūros ministerijai. Visi kiti nacionaliniai parkai yra pavaldūs Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Aplinkos ministerijai pertvarkant saugomų teritorijų administravimo ir plėtros priemones, šių teritorijų tinklo dalimi turėtų tapti ir TINP“, – kultūros ministro S.Kairio nuomonę perdavė jo atstovė.
S.Kairys taip pat patikino, kad parko teritorijoje esančiam kultūros paveldui – Trakų pilies kompleksui, Užutrakio dvarui – planuojami pokyčiai neatneštų jokių neigiamų pasekmių: „Šie objektai ir toliau išliks paveldo objektais, kuriems taikomi paveldotvarkos reikalavimai“.
Tvirtindamas, kad, pakeitus įstatymus ir perdavus TINP Aplinkos ministerijos žinion, šiai unikaliai Lietuvos istorijos ir kultūros vietai niekas negresia, kultūros ministras S.Kairys kažkodėl neatsižvelgė į dar 2021 m. Valstybinė kultūros paveldo komisijos ekspertų teiktas rekomendacijas bei išvadas, kuriose kategoriškai priešinamasi TINP perduoti Aplinkos ministerijai
Pirmininkei kilo įtarimų
Diskusijos dėl TINP ateities vyko ir Seimo Aplinkos komitete. Jo vadovė Aistė Gedvilienė lrytas.lt sakė, kad, prieš priimant sprendimus, įsiklausys į ekspertų nuomonę: „Iš Aplinkos ministerijos jau atėjęs įstatymo projektas, pagal kurį parkas jai ir atitektų. Tokiam sprendimui nepritariantys Seimo nariai yra užregistravę pasiūlymą palikti TINP Kultūros ministerijos žinioje. Šį klausimą jau apsvarstė visi Seimo komitetai. Jie taip pat nepritarė būtų keičiamas parko pavaldumas. Dabar jau žodį turėtų tarti visas Seimas“.
A.Gedvilienė tvirtino neabejojanti, kad VSTT sugebėtų prižiūrėti ir tvarkyti TINP, tačiau jai kilo abejonių, kodėl buvo siūloma tarnybai perduoti tik šį istorinį parką: „Neaišku, kodėl kiti istoriniai parkai lieka Kultūros ministerijos žinioje? Gal būtų protingiau, kad juos visus valdytų viena institucija“?
Paklausta, ar yra girdėjusi apie verslininkų interesus TINP teritorijoje imtis gyvenamųjų namų statybų, A.Gedvilienė teigė, kad jos tokia informacija nepasiekusi: „Norėčiau tikėti, kad nėra tokių matymų ir norų“.
Direktorius įžvelgė įtartinus dalykus
TINP direktorius Gintaras Abaravičius buvo iš tų žmonių, kuris kategoriškai priešinosi, kad būtų keičiamas parko pavaldumas.
„Mano galva, dėl parko pavaldumo keitimo buvo įvykęs suokalbis tarp dviejų ministrų – kultūros S.Kairio ir aplinkos S.Gentvilo. Prieš tai buvo norima pakeisti Saugomų teritorijų įstatymą, įgyvendinant ambicingus Europos žaliojo kurso ir biologinės įvairovės planus. Bet juk TINP – ne gamtinis parkas. Mes esame kultūrinio kraštovaizdžio saugotojai. Sovietmečiu, kai buvo siekiama nuneigti Lietuvos didžiavalstybingumą, dangstytasi gamtiniu rezervatu, kuriame esą saugojo ir tyrinėjo kelias žoles. Užutrakio dvare sovietinės okupacijos metais veikė „turistinė bazė“. Dvaras buvo beveik sunaikintas. Kiek buvo įmanoma, dvarą restauravome. Bylinėjomės su gyventojais, kailių ir golfo karaliais, kurie siekė jį dalimis privatizuoti. Viską, kas sovietmečiu parke buvo pristatyta, palaipsniui nugriovėme. Pavyko net ir keturis sovietinius betoninius tualetus išgyvendinti ir išregistruoti, kad vietoj jų nebūtų pastatytos jau planuotos vilos, panašiai kaip Palangoje vietoj tualetų – dušinės. Man vadovaujant TINP, jį tvarkant, buvo investuota beveik 12 mln. eurų“, – kalbėjo G. Abaravičius.
– Prieš kelis dešimtmečius buvo kilęs skandalas, kad Užutrakyje ir aplink jį yra planų statyti prabangius kotedžus. Gal tie projektai gaivinami? Ar jums apie tai kas nors žinoma?
– Tada buvo aiškinama, esą kažkas nori nusipirkti dvaro teritorijoje pastatus, į kuriuos, atseit, turi teisėtus lūkesčius. Vieno teismo metu net garsiai buvo pasakyta, esą vieninteliai verslininkai, bandę gelbėti parke gyvenančius žmones, buvo iš skandalingai pagarsėjusio EBSW koncerno.
Triukšmas vėl kilo 2022 m. pradžioje, kai Seimo nariai liberalai – buvusi Trakų merė Edita Rudelienė ir aplinkos ministras S.Gentvilas – bandė prastumti įstatymo pataisas, pagal kurias parkas būtų permestas iš Kultūros ministerijos Aplinkos ministerijos žinion.
Kadangi Ukrainoje ką tik buvo prasidėjęs karas, kilo įtarimų, kodėl diskutuojama ne apie šalies gynybos reikalus, bet apie TINP pavaldumą. Tuomet buvo atsitraukta. Bet po kurio laiko sugalvotas kitas planas – teikiant Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimus, tiesiog išbraukta, kad TINP yra pavaldus Kultūros ministerijai. Tam pritarus, parkas automatiškai būtų perduotas Aplinkos ministerijai.
– Dėl ko jūs kreipėtės į teismą?
– Prieš kelias savaites Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikiau skundą dėl to, kad Kultūros ministerija ne laiku paskelbė konkursą TINP direktoriaus vietai užimti. Mano kadencija baigiasi kitų metų pradžioje. Konkursą buvo privalu paskelbti prieš pusę metų, tačiau ministeriją tą padarė tik rugsėjo 25 d.
Be to, jaučiuosi suvedžiotas ir apgautas. Kai šių metų pradžioje Kultūros ministerijoje vyko mano veiklos ir darbo vertinimas, buvau įvertintas labai gerai. Nesulaukiau absoliučiai jokių net mažiausių priekaištų. Todėl maniau, kad su manimi bus pratęsta darbo sutartis dar vienai kadencijai.
Požiūris į mane pasikeitė, kai Seimo Aplinkos komitete piestu stojau prieš tai, kad parkas būtų perduotas Aplinkos ministerijai.
Keista dar ir tai, kad Aplinkos ministerija pateikė atnaujintą Statybos įstatymą, kuriuo neva susirūpinta saugomomis teritorijomis – saugomų teritorijų direkcijos derins leidimus statyboms ar rekonstrukcijai visur, išskyrus miestų teritorijas. O juk Lentvaris ir Trakai – miesto teritorijos. Taigi, peršasi mintis, kad vyksta kažkoks aukšto pilotažo žaidimas. Šiems procesams taip pat priešinausi.
Jei aš kažkam trukdau, tegul tie žmonės apie tai pasako viešai, o ne rezga įvairias intrigas. Per savo darbo metus Užutrakyje padariau viską, kad čia neatsirastų nei kotedžai, nei golfo laukai, nei kažkieno dvareliai. 1998 m. parengiau 80 ha parko žemės sklypą, bet įregistruoti pavyko tik 2016 m. Todėl kad vis atsirasdavo kokių nors trukdžių, kokių nors kažkieno interesų.
– Ar turi interesų parko teritorijoje statybų magnatai?
– Žinoma. Jau net tų magnatų pavardes pamiršau, nes jie pas mane nebeateina. Vaikšto kitur.
Bendrajame plane buvo suplanuotos teritorijos iš pirmo perimetrinio užstatymo. Kai pasiskaičiavome, kiek tose teritorijose norima apgyvendinti žmonių, paaiškėjo, kad aplink Trakų istorinį nacionalinį parką norima įkurdinti 50 tūkst. žmonių. Tuomet ir kėliau klausimus – kaip 4 tūkstančius Trakų gyventojų tenkinanti infrastuktūra patenkins dar 50 tūkstančių žmonių poreikius?
Siekta teritoriją padalinti po kelis arus ir juose statyti gyvenamuosius namus. Šiuo metu planavimo schemoje aktualizuojama dabartinė parko teritorija, bet sykiu projektuojamos ir buferinės apsaugos zonos. O tose zonose ir yra numatyta didžiausia urbanizacija.
Trakai – lietuviškas rojus. Į jį visi veržiasi. Bet ten rojus tik dėl to, kad nacionalinis parkas – mažas, unikalus. Visi norintys tikrai netilps. Kai Trakus iš visų pusių apstatys gyvenamaisiais namais ar prabangiais kotedžais, rojus bus sunaikintas.
Nugalėtojas buvo žinomas iš anksto?
Kai rugsėjo pabaigoje Kultūros ministerija paskelbė konkursą TINP direktoriaus postui užimti, kuluaruose iš karto imta kalbėti, esą ši vieta numatytas buvusiam Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat dirbusiam ministro S.Gentvilo komandoje viceministru Dariui Kvedaravičiui. Šiuo metu jis yra Kultūros paveldo departamento (KPD) kancleris.
Prieš kelias dienas paaiškėjo, kad tos kalbos buvo ne iš piršto laužtos. Lapkričio 28 d. Kultūros ministerijoje vyko konkursas TINP direktoriaus vietai užimti. Jame dalyvavo 16 kandidatų. Komisija atrinko du. Kitą savaitę su jais turėtų susitikti ministras S.Kairys: jis ir nuspręs, kuris kandidatas tinkamiausias šeimininkauti TINP. O vienas iš tų dviejų kandidatų – D.Kvedaravičius.
Jis pats lrytas.lt pavirtino, kad dalyvavo konkurse. Paklaustas, ar dėl to neįžvelgia galimo interesų konflikto – juk yra dirbęs aplinkos viceministru, o KPD pavaldus Kultūros ministerijai, D. Kvedaravičius tokių įtarimų kratėsi. Jis taip pat vengė išsamesnių komentarų, kodėl praėjusių metų pavasarį staiga paliko ministro S.Gentvilo komandą. Esą tai lėmė asmeninės priežastys.
Būdamas Trakų gyventojas, D.Kvedaravičius šiame mieste aktyviai reiškėsi ir kaip verslininkas. Su žmona ir motina jis yra įkūręs įmonę „Trakuva“, kuri yra projektavusi nemažai objektų Trakų rajone ir pačiame TINP. Kai buvo gyvas D.Kvedaravičiaus tėvas Kajetonas Kvedaravičius, jie drauge šalia TINP planavo kurti golfo laukus, tačiau šis projektas žlugo.
