„Aš nepalaikau suvienodinimo, tai yra laikausi tos nuomonės, kurios laikiausi ir anksčiau, kad suvienodinimas siųstų labai blogą signalą čia gyvenančiai Baltarusijos opozicijai, visiems tiems, kuriuos Lietuva kvietė, sakydama, kad mums yra svarbu padėti žmonėms, kuriuos persekioja Lukašenkos režimas“, – Seime žurnalistams antradienį kalbėjo V. Čmilytė–Nielsen.
Seimo vadovė sako girdinti Valstybės saugumo departamento (VSD) įspėjimus apie Baltarusijos keliamas grėsmes. Vis dėlto, pabrėžia V. Čmilytė-Nielsen, kovoje su šiomis grėsmėmis siūlomas sankcijų suvienodinimas neduos teigiamo rezultato.
„Aš girdžiu VSD perspėjimus apie tai, kad skaičiai yra išties dideli ir manau, kad juos reikia girdėti. Reikia galvoti, kokių priemonių reikėtų imtis, galbūt stiprinant institucijas, suteikiant daugiau resursų, daugiau lėšų, viso to, ko reikia, kad būtų suvaldyti žmonių srautai“, – kalbėjo parlamento vadovė.
„Tačiau teikiamas įstatymo projektas, man atrodo, nei vieno iš tų tikslų nepasiekia, nes yra išimčių nemažai numatyta. Tai yra daugiau, mano galva, žingsnis parodant, kad kažkas yra daroma, negu toks dalykas, kuris galėtų turėti teigiamą efektą“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad pirmadienį Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Užsienio reikalų komiteto (URK) narys Audronius Ažubalis registravo Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sustabdyti Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą su atitinkamomis jiems taikomomis išimtimis.
Pavasarį Seimas įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projektu metams sugriežtinta leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, uždraustas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną. Taip pat apribota Rusijos piliečių teisė įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje.
Visgi, prezidentas vetavo šį įstatymą. Šalies vadovas nurodė, kad parlamentui reiktų laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams. Tačiau Seimas atmetė G. Nausėdos veto.
