„Neturiu kitos informacijos, kuri sakytų ir rodytų, kad yra kažkaip kitaip negu yra deklaruojama iš koalicijos lyderių, frakcijų. Tikrai net Tėvynės sąjungoje tokios diskusijos neturėjome, kad kažkam kiltų abejonių dėl pateikto, tikslinto, išgirsto biudžeto projekto. Tai aš manau, kad koalicijos parama tikrai bus“, – LRT radijui antradienį ryte kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas M. Lingė.
Visgi politikas pripažįsta, kad visada gali nutikti netikėtumų, tokių kaip koalicijos narių susirgimai ir neatvykimai į posėdį, dėl ko gali pritrūkti balsų. Tačiau, pabrėžia M. Lingė, balsų pritrūktų tik tokiu atveju.
„Aišku, koalicijos žmonių turime tiek, kiek turime, jie visada balansuoja ant tos ribos ir visada gali atsirasti, kad kažkas ar netikėtai suserga, ar kokios kitos labai rimtos priežastys ir kliūtys – negali atvykti į posėdį. Tada, be abejonės, kiekvienas balsas yra ypatingai brangus“, – kalbėjo konservatorius.
„Tai tokios šimtaprocentinės garantijos, kad kažkoks faktorius gali neįvykti, nėra, bet turbūt labiau žmogiškasis faktorius, o ne politinis“, – akcentavo jis.
Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas konkrečiai neatsako, ar „laisviečiai“ balsuos už kitų metų biudžetą. Anot jo, tiek Civilinės sąjungos projektas, kuriam trūksta koalicijos narių balsų, tiek biudžeto projektas yra „svarbūs klausimai, kurie turi būti priimti“.
„Jie yra du atskiri labai svarbūs klausimai, kurie turi būti priimti. Vis tik tai mes sutinkame, turbūt, kad Civilinės sąjungos klausimas yra gana vėluojantis klausimas, jį reikėjo priiminėti daug anksčiau, nebūtinai net ir šioje kadencijoje. Bet tuos darbus reikia padaryti, tai mano atsakymas toks“, – atsakė V. Mitalas, paklaustas, kiek susijęs Civilinės sąjungos palaikymas ir kitų metų biudžeto patvirtinimas.
Pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio „laisvietis“ teigė, kad galutinis sprendimas dėl Laisvės frakcijos palaikymo biudžetui bus priimtas antradienį, prieš plenarinį Seimo posėdį.
Savo ruožtu opozicija kritikuoja kitų metų biudžeto projektą, teigdama, kad jį koreguojant vis tiek nebuvo atsižvelgta į tokius klausimus kaip ugniagesių atlyginimų fondo ir mokytojų darbo užmokesčio didinimas.
„Tikrai sunku palaikyti tokį biudžeto projektą“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Valius Ąžuolas.
„Mūsų frakcija tikrai šito biudžeto projekto nepalaikys ir mes jau keletą metų pastoviai kalbame, kad su tokiu biudžetu, tokiu pajamų ir išlaidų planavimu negalime sutikti“, – pridūrė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius.
ELTA primena, kad antradienį Seimo rytiniame posėdyje numatoma priimti galutinį sprendimą dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto.
Vyriausybės patikslintame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Kitais metais 20 proc. numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – jis sieks 751 eurą. Taip pat 5 metams planuojamos pratęsti investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtos lengvatos. 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).
Patikslintame biudžeto projekte numatoma papildomai skirti 157 mln. eurų Lietuvos keliams, tad vietoje pirminiame projekte buvusių 715,3 mln. eurų, kelių sektoriui bus skiriami 872 mln. eurų.
