„Laisvės frakcija vieningai palaikys biudžeto projektą. Ne dėl to, kad kažkas prašo, verčia ar t. t. Pirmiausia dėl to, kad prisidėjome prie sprendimų, kurie yra šio biudžeto viduje ir, pavyzdžiui, žmonės, kurie uždirba mažiausiai, turi pirmą darbą, mažiausias pajamas, jų apmokestinimas reikšmingai mažėja, tai reiškia, kad jų piniginėse ir banko sąskaitose liks daugiau pinigų“, – antradienį žurnalistams teigė A. Armonaitė.
„Vaikų būreliams ir užimtumui Laisvės frakcija siūlė, kad būtų daugiau finansų ir dėmesio, vis dar gal ir nepakankamai, bet daugiau negu buvo, tai geras sprendimas“, – tvirtino ji.
A. Armonaitė taip pat pažymėjo, kad įsipareigojimų numatytų koalicinėje sutartyje nesilaikymas neturi būti susietas su biudžetu, už kurio „slepiasi“ konkretūs žmonės.
Antradienį Seimo rytiniame posėdyje numatoma priimti galutinį sprendimą dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto.
Vyriausybės patikslintame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc.).
Seimo narių siūlymų vertė – 690 mln. eurų, Vyriausybė pritarė 3 pasiūlymams
Vyriausybė pirmadienį ryte apsvarsčiusi parlamentarų siūlymus nutarė palaikyti tris iš jų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė posėdžio metu tvirtino, kad Seimo narių pasiūlymų vertė siekė 690 mln. eurų, siūlymų kuriems Vyriausybė pritarė suma – 645 tūkst. eurų.
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Kitais metais 20 proc. numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – jis sieks 751 eurą. Taip pat 5 metams planuojamos pratęsti investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtos lengvatos. 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).
Patikslintame biudžeto projekte numatoma papildomai skirti 157 mln. eurų Lietuvos keliams, tad vietoje pirminiame projekte buvusių 715,3 mln. eurų, kelių sektoriui bus skiriami 872 mln. eurų.
