„Gaila, nes nelabai aišku, kokia opozicijos logika nepalaikyti (biudžeto projekto – ELTA). Nes jeigu biudžetas nebūtų priimtas ir būtų taikoma vienos dvyliktosios šių metų taisyklė, tai nežinau, kam dėl to būtų geriau“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Opozicijai gal būtų geriau nebent iš kažkokio savęs palinksminimo, bet žmonėms geriau nebūtų, turint mintyje, kad ateinančių metų biudžete numatyti didesni asignavimai praktiškai visoms viešojo gyvenimo sritimis, kai kurioms ypatingai ženklūs, kaip švietimui. Kokia yra mintis ar prasmė balsuoti prieš, man sunku suprasti“, – tvirtino ji.
Tuo tarpu patį projektą I. Šimonytė apibūdino kaip „saiko biudžetą”, nes Europos Sąjunga (ES) grįžo į Mastrichto kriterijaus ribas ir deficitas negali viršyti 3 proc.
„Vengiu apibūdinimu „rekordinis“, pasakyčiau, kad tai yra „saiko biudžetas“, Europos Sąjunga grįžo į Mastrichto taisyklių ribas, deficitas turi išsilaikyti ribose, nepaisant to, kad vis dar gyvename didelio neapibrėžtumo sąlygomis ir yra daug aplinkybių, į kurias gali tekti papildomai reaguoti“, – tvirtino politikė.
„Bet susiplanuoti biudžetą turime pagal taisykles“, – pabrėžė ji.
Antradienį Seimo rytiniame posėdyje numatoma priimti galutinį sprendimą dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto.
Vyriausybės patikslintame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc.).
Seimo narių siūlymų vertė – 690 mln. eurų, Vyriausybė pritarė 3 pasiūlymams
Vyriausybė pirmadienį ryte apsvarsčiusi parlamentarų siūlymus nutarė palaikyti tris iš jų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė posėdžio metu tvirtino, kad Seimo narių pasiūlymų vertė siekė 690 mln. eurų, siūlymų kuriems Vyriausybė pritarė suma – 645 tūkst. eurų.
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Kitais metais 20 proc. numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – jis sieks 751 eurą. Taip pat 5 metams pratęstos investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtos lengvatos. 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).
Patikslintame biudžeto projekte numatoma papildomai skirti 157 mln. eurų Lietuvos keliams, tad vietoje pirminiame projekte buvusių 715,3 mln. eurų, kelių sektoriui bus skiriami 872 mln. eurų.
