„Ką registruoja kolegos – tai tokia daugiau nervinė reakcija, reaguojant į išreikštas grėsmes. Reikia tai daryti, tik noriu pasakyti, kad greičiausiai diskusija ir pokalbis yra daug sudėtingesni nei vienas atsakas“, – žurnalistams Seime teigė G. Landsbergis.
Jis pažymėjo, kad jei Lietuva ir panaikintų arba nuspręstų nebesuteikti naujų leidimų gyventi, sienos pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą vis vien išliktų toks pat.
„Kitaip tariant, žmonės, gavę Šengeno erdvės vizas – ne Lietuvos, bet Lenkijos, Ispanijos (...) vizas, vis tiek turi galimybę atvažiuoti ir čia būti 90 dienų. Tai tos registruotos pataisos šitos problemos, deja, nesprendžia. Pradėsime diskusiją, į tą reikia žiūrėti rimtai, atsakingai, bet sprendimų tokių, kad na užklijuosime pleistrelį, galbūt nereikėtų“, – pabrėžė politikas.
G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad iš esmės didžiausia problema kyla ne dėl tų asmenų, kurie į Lietuvą iš Baltarusijos atvyksta gyventi ir dirbti, bet dėl tų, kurie nuolat juda iš vienos valstybės į kitą.
„Ko gero viena didžiausių problemų yra asmenys, kurie nuolat kursuoja. (...) Šis klausimas yra, ko gero, ir VSD ataskaitose matomas kaip vienas didžiausių rizikos faktorių“, – sako politikas.
„Tai galima užkardyti. (...) Vienas būdas – suteikiant didesnę atsakomybę saugumo institucijoms“, – pridūrė konservatorius.
Visgi čia jis atkreipė dėmesį, jog saugumo institucijoms tampa vis sunkiau tinkamai įvertinti į Lietuvą atvykstančius asmenis, nes tokių – labai daug.
„(Saugumo institucijų – ELTA) problema darosi tai, kad skaičiai darosi per dideli. Netgi turint infrastruktūrą, pakankamą kiekį žmonių, kurie galėtų tuos tyrimus atlikti, vis dėlto, turime labai didelę grupę žmonių, dėl kurių turime būti įsitikinę, kad viskas saugu“, – sako G. Landsbergis.
Pasak jo, būtent dėl to Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas prakalbo apie artėjimą prie „raudonos linijos“.
„Manau, kad jo susirūpinimas kyla iš to, kad saugumo institucijoms paprasčiausiai neužtenka resursų užtikrinti, jog jie gali adekvačiai garantuoti, kad visi asmenys, atvykstantys į Lietuvą, yra pilnai patikrinti, saugūs“, – sakė konservatorių pirmininkas.
„Noriu pabrėžti, kad greitų, pigių ir paprastų atradimų valstybėje retai būna. Tema yra rimta ir analizuosime pasiūlymus ir sieksime subalansuoto sprendimo, kuris leistų ir užtikrinti jo saugumą pirmiausia, bet ir nesukurti spragų dėl ateities“, – pridūrė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad pirmadienį Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Užsienio reikalų komiteto (URK) narys Audronius Ažubalis registravo Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sustabdyti Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą su atitinkamomis jiems taikomomis išimtimis.
Pavasarį Seimas įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projektu metams sugriežtinta leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, uždraustas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną. Taip pat apribota Rusijos piliečių teisė įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje.
Visgi, prezidentas vetavo šį įstatymą. Šalies vadovas nurodė, kad parlamentui reiktų laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams. Tačiau Seimas atmetė G. Nausėdos veto.
