„Tai lygiai tas pats skolinimasis, kuris patenka į Mastrichto apribojimus. Tai nėra tvaru, o tvaru yra tai, kas gali išsilaikyti ilgai. Skolinimasis, dažniausiai, yra investicijai, o ne ilgalaikiam reikalingam finansavimui“, – žurnalistams penktadienį po prezidiumo posėdžio teigė G. Landsbergis.
Jis taip pat pažymėjo, kad skola kaip investicija gali būti naudojama konkretiems projektams įgyvendinti – pavyzdžiui, karinės bazės įrengimui.
„Bet jei norime išlaikyti šauktinių kariuomenę, tam reikalingas nuolatinis valstybės įsipareigojimas, kuris neįmanomas iš skolos. Todėl, kad, pasikeitus skolos sąlygoms, visa tos politikos sritis sugriūtų. Kitaip tariant, nei mokytojų atlyginimų, nei pensijų, nei kitų tokių ilgalaikių einamųjų įsipareigojimų valstybė nedaro iš skolos“, – pridūrė politikas.
ELTA primena, kad socialdemokratų partija šią savaitę Finansų ministerijai pateikė siūlymą išleisti gynybos obligacijas kaip alternatyvą skolinimuisi krašto apsaugos reikmėms iš užsienio rinkų. Pasak jų, pasiūlius rinkos sąlygas atitinkančias palūkanų normas, gynybos obligacijos būtų patrauklios ir ekonomiškai, o kartu leistų gyventojams išreikšti savo patriotinę valią ir tiesiogiai prisidėti prie paramos krašto apsaugai, sako socialdemokratai.
Kitąmet krašto apsaugos finansavimas turėtų siekti 2,75 proc. BVP.
Praėjusiais metais gynybai skirti 2,52 proc. BVP. Tačiau dar prieš galutinį priėmimą Seime projektas buvo patobulintas ir numatytos galimybės skolintis krašto apsaugai – su sąlyga, kad to būtų imtasi tik atsiradus papildomų lėšų poreikiui. Šį pasiūlymą teikė Prezidentūra.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, įvertinusi opozicijos siūlymą pažymėjo, kad nors šis socialdemokratų siūlomas finansavimo šaltinis nebūtų tvarus, jį būtų galima svarstyti kaip papildomą priemonę.
