Daug kas priklausys ir nuo partijos lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen apsisprendimo, nes plano „B“ partijoje nėra – arba partijai atstovauja ji, arba niekas.
Seime šiuo metu besidarbuojančių Liberalų sąjūdžio atstovų nuomonės išsiskiria. Vieni sako, kad rinkimuose dalyvauti privalu, kiti – sąlygos tam nepalankios. Didelio entuziazmo dėl prezidento rinkimų nerodo ir partijos skyriai – į klausimą, ar verta juose dalyvauti, atsakymus apskritai pateikė mažiau nei trečdalis.
Vienas tokių neigiamai nusiteikusių skyrių – Kauno rajono. Jo atstovas, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys Viktoras Pranckietis rėžia be užuolankų – ryškaus kandidato, kuris galėtų rimtai pasivaržyti dėl prezidento posto, partijoje nematyti, todėl ir dalyvauti tik dėl dalyvavimo prasmės nėra.
E.Gentvilas: partijoje požiūris – abejingas
Liberalų sąjūdžio antradienį vakare laukia tikras galvosopis. Apeliaciniam teismui „MG Baltic“ byloje nuteisus partiją ir skyrus jai beveik 400 tūkst. eurų baudą, sudvejota, ar verta kelti savo kandidatą prezidento rinkimuose, jei jų laimėtojas praktiškai aiškus, o ne už kalnų – ir Seimo rinkimai, kurie yra patys svarbiausi.
Tiesa, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pripažįsta, kad partijos gretose abejonių, ar reikėtų kelti kandidatą prezidento rinkimams, kilo dar iki liberalams nepalankaus teismo sprendimo.
Dar prieš savaitę, likus kelioms dienoms iki teismo verdikto, partijos vadovybė gavo skyrių pateiktus atsakymus, kokia būtų jų pozicija dėl dalyvavimo. Iš daugiau nei 50-ties skyrių iš viso atsakymus pateikė tik 17, iš jų trys nurodė, kad prezidento rinkimuose dalyvauti prasmės nėra.
„Tai rodo, kad požiūris į prezidento rinkimus yra ganėtinai abejingas. Galima būtų spėti, kad kitąmet vyksiantys prezidento rinkimai partijai nėra įdomūs, jei du trečdaliai skyrių neišreiškė jokios nuomonės. Čia gal efektas tas, kad kitąmet vyks ir Seimo rinkimai, kurie skyriams tikrai yra svarbiausi“, – portalui lrytas.lt komentavo E.Gentvilas.
Keturiolika skyrių, manančių, kad prezidento rinkimuose dalyvauti reikėtų, nurodė, jog jų kandidate turi būti V.Čmilytė-Nielsen. Vienintelis Kauno miesto skyrius išskyrė dar kelias galimas pavardes, tačiau ir čia ryškiai pirmavo Seimo pirmininkė.
„Mes turime kandidatę. Sprendžiame, ar dalyvaujame prezidento rinkimuose, ar nedalyvaujame“, – tvirtino politikas.
Pats E.Gentvilas detalizuoti, ką siūlys partijai, nenorėjo, tačiau neslėpė, kad jis yra manančiųjų, jog prezidento rinkimuose reikėtų nedalyvauti, pusėje. Pasak jo, dalies politologų pastabos, kad partija privalo parodyti savo veidą šalies vadovo rinkimuose, nes po to iškart laukia ir parlamento rinkimai, nėra visiškai teisingos.
„Yra apklausa, kuri parodė, kad tik 13 proc. rinkėjų Lietuvoje labai nori, kad jų mėgiama partija turėtų kandidatą prezidento rinkimuose. 87 proc. mano, kad tai jiems nedaro jokio poveikio Seimo rinkimuose, ar partija turėjo, ar neturėjo kandidatą prezidento rinkimuose“, – dėstė parlamentaras.
Be to, kaip atkreipė dėmesį jis, kol kas nė viena savo kandidatą paskelbusi parlamentinė partija į prezidentus nekėlė partijos pirmininko, o dalis partijų apskritai kelia net ne savo narius. Dėl to E.Gentvilas įsitikinęs, kad prezidento ir parlamento rinkimai neturi nieko bendro.
„Išvada kokia: parlamentinėje demokratijoje, kokia yra ir Lietuvos valstybė, prezidento rinkimai nėra laikomi partijų varžybomis. Tuo labiau, nėra laikomi partijų pirmininkų varžybomis“, – konstatavo liberalas.
A.Bagdonas: abejonių kilo, bet dalyvauti reikia
Kiek kitokios nuomonės laikosi liberalas Andrius Bagdonas. Jo teigimu, po ilgo laiko partija galiausiai turi rimtą kandidatą į prezidento postą, todėl rinkimuose dalyvauti vertėtų.
„Aš manau, kad Liberalų sąjūdis, jeigu ir kels kandidatą, tai bus V.Čmilytė-Nielsen, nes ji šiuo metu yra tinkamiausia kandidatė. Mano nuomone, nepaisant įvairiausių finansinių sunkumų, su kuriais šiuo metu susidūrė mūsų politinė organizacija, po labai ilgos pertraukos mes turime tokį kandidatą, už kurį būtų geras jausmas agituoti, rinkti parašus...
O ką nuspręs partijos valdyba, įvertinusi visas grėsmes dėl finansavimo klausimų, paskirtos baudos, matysime“, – svarstė A.Bagdonas.
Jis pats tikino Liberalų sąjūdžio valdybos posėdyje pasisakysiantis už dalyvavimą, nors pripažino, kad dvejonių po Apeliacinio teismo sprendimo būta.
„Aišku, tai vis tiek duoda savo tam tikrą blogą jausmą, nepaisant to, kad tu su tais įvykiais galbūt nieko bendro neturi“, – pastebėjo parlamentaras.
„Yra racionali pusė, kuri sako, kad mums nereikėtų turėti savo kandidato, nes centro-dešiniųjų jau yra iškelta Ingrida Šimonytė, Dainius Žalimas, bet aš galvoju, jog Viktorija, žiūrint iš centro-dešiniųjų pozicijų, yra net tinkamesnė kandidatė už juos, nes ji yra platesniam visuomenės ratui priimtinesnė kandidatė“, – pažymėjo A.Bagdonas.
Ką apie varžymąsi prezidento rinkimuose galvoja pati V.Čmilytė-Nielsen, liberalas nenorėjo atsakyti, tačiau neslėpė, kad praėjusios savaitės įvykiai jos apsisprendimo tikrai nepalengvino. Politikas taip pat akcentavo, kad partijos sprendimas rinkimuose dalyvauti automatiškai reikštų, jog Liberalų sąjūdžio vedlė ir bus jų kandidate.
„Taip, vienareikšmiškai. Kito varianto mes net nesvarstėme nuo pat to laiko, kai pradėjome apskritai svarstyti apie dalyvavimą prezidento rinkimų kampanijoje. Visuomet kalbėjome, kad mes turime vienintelį kandidatą – V.Čmilytę-Nielsen“, – kalbėjo jis.
„Galbūt ir Seimo pirmininke ji nenorėjo būti, bet gyvenime taip susiklosto, kad reikia imtis atsakomybės“, – paklaustas apie jos motyvaciją, atsakė A.Bagdonas.
V.Pranckietis: būkime realistai
Dar kitokios nuomonės laikosi liberalas V.Pranckietis. Būtent jis priklauso partijos Kauno rajono skyriui, kuris ir pasisakė už tai, kad prezidento rinkimuose dalyvauti nereikėtų.
„Dėl kelių priežasčių. Tas sprendimas buvo dar prieš tris savaites, kai dar nebuvo net minčių apie tai, kas dabar įvykę. Tada buvo pažiūrėta labai pragmatiškai, skyriaus žmonės klausė, ar turime galimybę kažkaip gerai pasirodyti, tai abejonių buvo daug.
Kita vertus, svarbus dalykas, kad mes turime taupyti ir kaupti lėšas Europos Parlamento ir Seimo rinkimams. Prezidento rinkimai yra labai brangiai kainuojantis renginys, jie gali kainuoti apie pusę milijono, 600 tūkst. eurų... Tai mums yra didžiulės lėšos. O šansai laimėti yra labai riboti.
(Dalyvauti) tik dėl pasirodymo būtų dar ir neigiamas vertinimas, kaip žmonės žiūrėtų – išėjo tik tam, kad būtų reprezentuojama partija. Visiškai pragmatiškai pasvarstėme ir skyrius nutarė nekelti kandidatų, nesiūlyti dalyvauti rinkimuose“, – portalui lrytas.lt teigė V.Pranckietis.
Pasiteiravus, ar jis abejoja savo partijos pirmininkės galimybėmis gerai pasirodyti prezidento rinkimuose, parlamentaras ragino „būti realistais“.
„Aš manau, kad būkime realistai ir vieną kartą gal pagalvokime apie galimybes. Jeigu tos galimybės yra tokios, tada gal... Juo labiau, kad eina I.Šimonytė. Yra dvi partijos iš valdančiųjų“, – nurodė jis.
V.Pranckietis, kitaip, nei E.Gentvilas, nemano, kad jokio atsakymo nepateikę partijos skyriai vangiai žiūri į prezidento rinkimus. Jis panaudojo kiek kitokį žodį.
„Gal tiesiog blaivus galvojimas, o ne vangus požiūris. Jeigu turėtume ryškų kandidatą, kuris pajėgtų konkuruoti kaip lygus su lygiais, būtų kitokia kalba“, – pareiškė liberalas.
Seimo narys, pastebėjus, kad kai kurie politologai vis dėlto mano, jog partijai prezidento rinkimuose dalyvauti būtina, kad reprezentuotų save prieš būsimus Seimo rinkimus, turėjo pasiūlymą ir jiems:
„Jeigu keltume kandidatą, tada būtų susakyta daug priežasčių, kad tai yra nereikalingas rūpestis. Jeigu nekeliame, tada būtinai suras priežasčių, kodėl jiems atrodytų, kad reikia kelti.
Tai aš labai norėčiau politologams pasiūlyti – jie tokie žymūs, išmanantys, kaip turi veikti politika, žmonės, tai galėtų iškelti savo kandidatą.“
