Būrį teisėjų įtraukusiai didžiulei korupcijos bylai – grėsmė sugriūti

Kaukėtų pareigūnų lydimas buvęs advokatas 63 metų D.Zagreckas pastaraisiais metais kelias dešimtis kartų buvo apklaustas įvairių teismų salėse, dar daugiau – per ikiteisminį tyrimą.

Dėl šio asmens parodymų teisiamųjų suole atsidūrė aštuoni teisėjai, dar daugiau buvo kviečiami į apklausas kaip liudytojai ar specialieji liudytojai.

Už pasakojimus apie sėkmingus ir nesėkmingus bandymus papirkti įvairių teismų teisėjus D.Zagreckas išvengė baudžiamosios atsakomybės, tačiau tai galėjo būti padaryta be jokio teisinio pagrindo.

Tai konstatavo Aukščiausiasis teismas, išnagrinėjęs dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme nuteisto klaipėdiečio advokato Aivaro Surblio skundą.

Nurodęs, kad už korupciją įkliuvęs tuometis advokatas D.Zagreckas nuo baudžiamosios atsakomybės galėjo būti atleistas be pagrindo, A.Surblio bylą AT grąžino Apeliaciniam teismui. Šio teismo teisėjai anksčiau į tokias abejones nekreipė dėmesio nei nagrinėdami A.Surblio, nei kitas iš bendro korupcijos teismuose tyrimo išskirtas bylas.

Buvęs advokatas A.Surblys nuteistas už tai, kad 2017 metų gruodį Klaipėdos rajone esančiame greitojo maisto restorane iš tuomet Vilniuje dirbusio advokato D.Zagrecko paėmė 10 tūkst. eurų.

Teigiama, jog A.Surblys pinigus priėmė pažadėjęs paveikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjus, kad jie priimtų palankų sprendimą verslininkui Arijui Skopui, su buvusia savo gyvenimo drauge kovojusiam dėl pinigų.

Skundą AT pateikęs A.Surblys atkreipė dėmesį, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas D.Zagreckas kelis kartus skirtingai pasakojo apie esą perduotus pinigus, o jo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais kitais įrodymais.

A.Surblys ir jo advokatas tvirtino, kad laisvės atėmimo bausmę jam skyrę Panevėžio apygardos ir Apeliacinis teismai vadovavosi prieštaringais D.Zagrecko parodymais, o pastarasis nuo baudžiamosios atsakomybės galėjo būti atleistas be jokio teisinio pagrindo.

Olego Fedosiuko vadovaujama trijų AT teisėjų kolegija nurodė visiškai sutinkanti su tokiais skundo argumentais ir pareiškė, kad apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti pagrįstas D.Zagrecko parodymais, o ypatingas statusas jam galbūt suteiktas neteisėtai.

AT teisėjų kolegijos aiškinimu, nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas asmuo, priklausęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui, arba dalyvavęs jų darytuose nusikaltimuose, pripažinęs savo kaltę ir aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės nusikaltimus.

Pradėjus tyrimą dėl korupcijos teismuose 2019 metų vasario 20 dieną D.Zagreckas buvo sulaikytas ir šioje byloje laikomas įtariamuoju. Kovo 13-ąją jis ėmė duoti išsamius parodymus ir nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas.

Tokį prokuroro Gedgaudo Norkūno nutarimą po savaitės patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas.

„Bendradarbiauti su teisėsauga pradėjau tada, kai supratau savo beviltišką padėtį“, – viename teismo posėdžių yra sakęs D.Zagreckas.

A.Surblio bylą išnagrinėjusi AT kolegija pastebėjo, jog nuo pat jos tyrimo pradžios nebuvo nustatyta, kad A.Surblys su D.Zagrecku būtų veikę kaip organizuota grupė ar nusikalstamas susivienijimas.

Toks įtarimas D.Zagreckui niekada nebuvo pareikštas, bet nuo baudžiamosios atsakomybės jis buvo atleistas vadovaujantis būtent šiuo Baudžiamojo kodekso straipsniu.

AT teigimu, bylą anksčiau nagrinėję Panevėžio apygardos ir Apeliacinis teismai niekada netikrino D.Zagrecko parodymų teisėtumo – jiems užteko to, kad prokuroro nutarimą atleisti buvusį advokatą nuo baudžiamosios atsakomybės patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Grąžindama bylą Apeliaciniam teismui AT teisėjų kolegija nurodė, kad reikia įvertinti ne tik šioje byloje surinktus įrodymus, bet ir išspręsti klausimą dėl Baudžiamojo kodekso taikymo.

Klaipėdietis A.Surblys šį teismo sprendimą sužinojo jau būdamas laisvėje. Atlikęs dalį bausmės, jis buvo lygtinai paleistas likus savaitei iki AT sprendimo. Jam buvo likę kalėti metai ir penki mėnesiai.

Kokius padarinius gali sukelti šis AT sprendimas kitoms D.Zagrecko parodymais paremtoms byloms, kurias šiuo metu nagrinėja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apygardų ir Apeliacinis teismai?

Generalinės prokuratūros prokurorė Vilma Vidugirienė tvirtino, kad apie D.Zagrecko atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pasisakiusio AT sprendimas kol kas nieko nepakeitė: „Aukščiausiasis teismas grąžino bylą, kad būtų įvertinti D.Zagrecko parodymai, nes Apeliacinis teismas nepasisakė apie jų teisėtumą ir visa kita. Šis klausimas kol kas liko neišspręstas.“

Prokurorė teigė, kad situacija bus vertinama tik po to, kai sprendimą priims Apeliacinis teismas.

D.Zagrecko procesinis statusas kol kas nesikeičia – jis ir toliau lieka nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu asmeniu.

„Sprendimas atleisti D.Zagrecką nuo baudžiamosios atsakomybės yra priimtas ne prokuroro, o teismo, jis yra įsiteisėjęs, visų bylų dalyviai su juo yra susipažinę“, – aiškino V.Vidugirienė.

Prokurorės teigimu, sprendimas atleisti D.Zagrecką nuo baudžiamosios atsakomybės galėtų būti panaikintas tik tuo atveju, jei jis atsisakytų duoti parodymus.

Abejonių dėl D.Zagrecko parodymų kilo jau nekart, o po šio AT sprendimo greičiausiai iškils dar daugiau.

Jau ne viename teisme išaiškėjo, kad per pirmąsias apklausas ikiteisminio tyrimo metu abstrakčiai apie įvykius papasakojęs D.Zagreckas vėliau visas aplinkybes nurodė itin tiksliai – prisiminė ir susitikimų laiką, ir restoranų ar degalinių adresus.

Galbūt baudžiamosios atsakomybės išvengęs teisininkas galėjo tik patvirtinti tai, ką jam nurodė bylą tyrę pareigūnai?

A.Surblio bylą Apeliaciniam teismui grąžinusi AT teisėjų kolegija nurodė, kad „teismai privalėjo tikrinti ikiteisminio tyrimo metu duotus D.Zagrecko parodymus ir vertinti juos itin kruopščiai ir nuosekliai, tačiau to nepadarė“.

Dėl buvusio advokato parodymų daug klausimų kyla ir Kauno apygardos teisme, kur šiuo metu teisiami net penki teisėjai.

„Visi, esantys šioje salėje, geriau nei aš pats žino, kad aš nemeluoju. Viskas, ką sakau, yra tiesa“, – viename Kauno apygardos teismo posėdžių pareiškė D.Zagreckas.

Šiaip ar kitaip, laikinai nušalintam ir teisiamuoju tapusiam Apeliacinio teismo teisėjui Viktorui Kažiui pareikšti kaltinimai grįsti vien D.Zagrecko parodymais – byloje nėra įrašų ar liudytojų, galinčių patvirtinti, kad tuometis advokatas teisėjui galėjo pasiūlyti ar perduoti kyšį.

Tyrimo metu D.Zagreckas yra nurodęs, kad siekdamas palankaus sprendimo prekybos žmonėmis byloje V.Kažiui davė 15 tūkst. eurų, tačiau per daugybę apklausų suma sumažėjo iki 8 tūkstančių.

Jis painiojosi ir dėl sostinės degalinės, kurioje esą buvo perduoti pinigai, vietos. Iš pradžių sakęs, jog ji yra pakeliui į Pašilaičius, vėliau ėmė tvirtinti, kad ji – Pilaitės prospekte.

Buvęs advokatas teigė apie prekyba žmonėmis kaltinto druskininkiečio Laimono Vaškevičiaus bylą V.Kažiui pirmiausia užsiminęs sporto klube, bet nei sumos, nei kito susitikimo laiko su juo nederinęs.

D.Zagreckas tvirtino, kad vieną dieną teisme sutikęs V.Kažį jis paklausęs, kur galėtų pasikalbėti, – teisėjas tuo metu esą jau ruošęsis išvykti ir pasiūlęs jam važiuoti iš paskos.

Jie esą ir nuvažiavę į degalinę „Viada“.

„Išlipo Viktoras, išlipau aš, padaviau pinigus ir išvažiavau“, – pasakojo D.Zagreckas. Jis tvirtino pinigų visada turėdavęs savo automobilyje, tačiau teisme negalėjo atsakyti, nei kada spėjo suskaičiuoti 8 tūkstančius, nei į ką juos įdėjo.

V.Kažys negalėjo patikėti, kad nei sporto klube, nei Apeliaciniame teisme, nei degalinėje jų neužfiksavo vaizdo kameros.

D.Zagreckas taip pat yra pasakojęs, kad V.Kažį siekęs papirkti ir už palankų nuosprendį Šiauliuose nuteistiems Romučiui Stočkūnui bei jo sutuoktinei, kurie buvo netekę dviejų traktorių.

Byloje yra vaizdo įrašas, kaip tuometis advokatas su teisėju susitinka Vilniuje, prie Valstybinės mokesčių inspekcijos pastato. Begarsis įrašas trunka vos 18 sekundžių, be to, viso įrašo metu D.Zagreckas nebuvo ištraukęs rankų iš striukės kišenių.

D.Zagreckas pripažino, kad 15 tūkst. eurų V.Kažiui jis taip ir neperdavęs. Nepaisant to, R.Stočkūnas ir jo sutuoktinė buvo išteisinti.

„Gal po sprendimo aš ir buvau sutikęs V.Kažį, gal su juo ir kalbėjau, bet apie šią bylą mes niekada nekalbėjome, jokių pretenzijų jis man nereiškė“, – sakė D.Zagreckas.

Vaizdo įrašų ar kokių nors kitų įrodymų pasigedo ir už kyšininkavimą teisiamas tuometis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Teisme apklaustas D.Zagreckas pasakojo, kad siekdamas senaties PVM grobstymo byloje jis iš verslininko Rolando Vasiliausko paėmęs 5 tūkst. eurų, kurių dalį esą perdavė R.Rainiui.

D.Zagreckas nurodė, kad į voką sudėtus pinigus R.Rainiui perdavęs cokoliniame Vilniaus miesto apylinkės teismo aukšte, kur, jo nuomone, nėra vaizdo kamerų.

Bet R.Rainys tvirtino, kad vaizdo kameros ten yra, tik byloje kažkodėl nėra vaizdo įrašo.

Tuometis teisėjas teisme tikino puikiai prisimenantis tą rytą, kai pro evakuacinį išėjimą į teismo pastatą įleido D.Zagrecką: „Ant rankos jis laikė advokato mantiją, rankoje – portfelį, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, buvo STT įmontuota įranga.

Jautėsi, kad jis yra truputį neblaivus, ir sakė, kad iš kazino skuba į teismo posėdį.“

R.Rainys tikino, kad nei tądien, nei vėliau D.Zagreckas jam nedavęs byloje minimų 3 tūkst. eurų.

Valstybės saugomu liudytoju tapusio D.Zagrecko parodymais paremta ir buvusio Regionų apygardos administracinio teismo teisėjo Gintaro Čekanausko byla.

Už tai, kad galimai tarpininkavo perduodant kyšį tuomečiam Kauno apygardos teismo teisėjui Rimui Švirinui, prokurorė pasiūlė G.Čekanauskui skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

D.Zagreckas tvirtino, jog už tai, kad už prekybą žmonėmis teisiamas druskininkietis Giedrius Valatkevičius išvengtų realaus laisvės atėmimo, R.Švirinui planavęs perduoti 10 tūkst. eurų.

Pagal tuomečio advokato planą, pinigus kolegai esą turėjęs perduoti G.Čekanauskas. Nors abu teisėjai dirbo skirtinguose Kauno teismuose, jie tarpusavyje dažnai bendraudavę.

2019 metų sausio 23-iosios popietę į Kauną nuvažiavęs D.Zagreckas užsiminė su savimi turįs „10 štukių“, tačiau G.Čekanauskas teisme tvirtino tokios frazės negirdėjęs.

Anot prokurorės V.Vidugirienės, iš slapta daryto pokalbio įrašo galima suprasti, kad G.Čekanauskas pinigų nepaėmė, nes dar nebuvo kalbėjęs su R.Švirinu.

G.Čekanausko advokatė Aušra Ručienė svarstė, kad to nebuvo padaryta ir kitų susitikimų metu. A.Ručienė tvirtino, jog tuometis teisėjas nieko nežinojęs ir negalėjęs žinoti, kad už tarpininkavimą jam planuojama duoti 2 tūkst. eurų: „G.Čekanauskas negali atsakyti už D.Zagrecko kalbas su jo klientu G.Valatkevičiumi.“