Tiesa, pasak jų, situacija reitingų lentelėje artimiausiu metu gali ir pasikeisti, o politinių rietenų fone galiausiai rinkėjų balsai gali pasiskirstyti labai netikėtai.
Ar socialdemokratų fenomenas išblės?
Kaip jau skelbta anksčiau, kelerius metus pirmą vietą reitingų lentelėje užsitikrinę socialdemokratai sulaukė dar didesnio rinkėjų palaikymo, o gyventojų pasitikėjimas konservatoriais ženkliai smuko.
„Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa parodė, kad šiuo metu už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) balsuotų 20,3 proc. respondentų – tai aukščiausias iki šiol matytas šios partijos rezultatas.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Saulius Spurga teigė iki šiol taip ir neradęs tikslaus atsakymo, kodėl opozicijoje esantys socialdemokratai reitingų lentelėse yra tokie neįveikiami, tačiau svarstė, kad tai iš esmės atskleidžia ir vieną esminį visuomenės norą.
„Socialdemokratai apskritai mažai kuo pasižymi, ir jau kurį laiką jų reitingai yra pakankamai aukšti. Reitingų kilimas prasidėjo tada, kai pirmininke tapo Vilija Blinkevičiūtė, o šiaip, matyt, gyventojai, piliečiai vertina, kad tai yra tam tikra alternatyva.
Kitos partijos daugiau ar mažiau yra buvusios valdžioje, jau yra atmintyje – dažnai yra taip, kad valdžioje esančios partijos praranda populiarumą, tai tokia rami, neišsiskirianti socialdemokratų laikysena imponuoja žmonėms.
Ir jeigu jie nepasiduoda kritinėms ar nesisteminėms idėjoms, kaip alternatyvą žmonės mato LSDP, kuri šiaip ar taip jiems atrodo kaip nesusitepusi, nesusikompromitavusi ir tikrai ta partija, kuria nėra pagrindo nepasitikėti“, – portalui lrytas.lt aiškino S.Spurga.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė pabrėžė, kad socialdemokratų partija Lietuvoje jau yra tapusi fenomenu – „augina reitingus tada, kai nieko nevyksta“.
„Ir čia jau ne pirmas kartas – yra ir prieš ankstesnius rinkimus pasitaikę tokių situacijų, kad jų reitingai išlieka aukšti, o kai ateina rinkimai, rezultatai pasikeičia ir pablogėja.
Kodėl taip nutinka? Todėl, kad socialdemokratai yra tokia partija per centrą, galima sakyti. Nors jie save laiko kairiaisiais, bet mūsų gyventojų akyse jie yra per centrą – nėra nei radikalūs, nei kuo nors išsiskiriantys, todėl yra tokia saugi opcija“, – kalbėjo profesorė.
Pasak A.Ramonaitės, neapsisprendęs žmogus per rinkimus tiesiog galėtų pasakyti, kad balsuoja už LSDP, ir tuo niekas nepasipiktins ir nepasibaisės. Tačiau rekordinis visuomenės palaikymas šiai partijai gali būti ir apgaulingas, įsitikinusi politologė.
„Manau, kad tas jų reitingų augimas gali reikšti viso labo tai, kad daugelis žmonių vis dar neturi aiškios nuomonės, ką rems ir už ką balsuos, dėl to juos pasirenka. Bet kai ateis laikas, nebūtinai taip ir įvyks“, – sakė VU TSPMI profesorė.
Simpatijų dalybos dar gali nustebinti
Tiesa, didžiausios valdančiosios partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) stovykloje – ne tokios džiugios žinios. Jeigu rugsėjį konservatorius dar palaikė virš 11 proc., o spalį – virš 9 proc. rinkėjų, dabar savo balsą jiems atiduotų 8 proc. apklaustų gyventojų.
Kaip anksčiau portalui lrytas.lt sakė sociologas Vladas Gaidys, tai – žemiausias TS-LKD rezultatas nuo pat šios kadencijos pradžios. A.Ramonaitės teigimu, tai jau gali simbolizuoti apie tam tikrą konservatorių pasiektą dugną.
„Klausimas, kur čia yra dugnas, nes, kaip jau žinome, konservatorių partija turi lojalių rinkėjų pamatą, kurie, kad ir kas bebūtų, vis tiek rems savo partiją. Tai tas pasitikėjimo kritimas vis tiek atsimuš į lojaliausių grupę ir tada turėtų niekur nebekristi.
Atrodo, kad pagal viską reitingas artėja prie dugno, bet gal ir konservatorių rinkėjai nėra visai nepajudinami, nes jeigu mes prisiminsime kokius 2000-uosius, kai po konservatorių kadencijos buvo labai didelis nuostolis ir berods Seime tada jie laimėjo tik 8 vietas, kartais net ir tapatybę turintys žmonės supyksta ant partijos ir laikinai nusisuka.
Jeigu jau įvyktų dar kažkas labai dramatiško, gali reitingai ir dar labiau pamažėti, bet šiaip spėčiau, kad daugiau mažiau tas dugnas jau pasiektas“, – vertino profesorė.
Politologas S.Spurga atkreipė dėmesį, kad Vyriausybėje prasidėjo trintis, ir nei patiems konservatoriams, nei kitoms partijoms ji tikrai neišeis į naudą.
„Peštynės yra peštynės – nuo to nukenčia visi, čia nėra nugalėtojų, ir tokie desperatiški žingsniai greičiausiai nepasiteisins. Galbūt tie, kurie yra solidesni, šiuo atveju laimi.
Galų gale, artėjant rinkimams gali išryškėti tendencija, kad gyventojai tiesiog norės pokyčių“, – spėjo S.Spurga.
Tiesa, lapkričio mėnesį paklaidos ribose paaugo pasitikėjimas Liberalų sąjūdžiu – sociologas V.Gaidys užsiminė, kad tai gali būti ir konservatorių rinkėjų nuotrupos. Visgi, Apeliacinio teismo sprendimas „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje ir didžiulė Liberalų sąjūdžiui paskirta bauda gali arba kiek sumaišyti kortas, arba sukelti tik nedidelį vėjo gūsį, sako politologai.
„Klausimas, ar tai (teismo sprendimas, – aut.past.) turės ilgalaikių pasekmių. Vis dėlto iki Seimo rinkimų dar liko šiek tiek laiko, o ši istorija su Liberalų sąjūdžiu tęsiasi nuo 2016 metų.
Matyt, jų rinkėjai senų seniausiai yra padarę savo išvadas, yra Liberalų sąjūdį ir nubaudę, ir apdovanoję, ir dabar vėl iš naujo ta istorija. Manau, tam tikrą įtaką reitingams tai turės, bet kažin, ar tas efektas bus ilgalaikis.
Šiuo atveju rinkėjų nuomonėje, sprendimuose tas nuosprendis jau yra įvykdytas ir gyvenimas keliauja toliau“, – vertino S.Spurga.
Pasak A.Ramonaitės, keli artimiausi mėnesiai liberalams reitingų prasme gali būti sudėtingesni, bet ar kritimas galėtų būti pražūtingas, profesorė abejoja.
„Kito mėnesio rezultatai, tikėtina, liberalams bus prastesni, nes kai būna kažkoks skandalas, paprastai kelis mėnesius jis turi poveikį ar partijoms, ar lyderiams, o po kurio laiko pasimiršta ir susinormalizuoja, jei tas skandalas nesivysto toliau.
Sakyčiau, kad ateinančius kelis mėnesius liberalų reitingas turėtų pakristi, bet pamatysime“, – svarstė A.Ramonaitė.
VU TSPMI politologė taip pat atkreipė dėmesį, kad per artėjančius Seimo rinkimus sėkmės gali sulaukti tos politinės jėgos, kurios į pastaruoju metu matomus skandalus apskritai neįsivelia.
„Liberalų sąjūdis, skirtingai negu Laisvės partija, yra pakankamai centre, ir tas mūsų centras yra pakankamai pilnas įvairių partijų – tiek socialdemokratų, tiek Sauliaus Skvernelio partija iš dalies gali orientuotis į tą patį elektoratą, tai persistumdymo gali būti.
Kol kas atrodė, kad Liberalų sąjūdis pelnėsi iš krintančio konservatorių reitingo, bet dabar svarstyklės gali atsisukti į kitą pusę. Tik klausimas, kiek čia TS-LKD gali iš to išlošti, nes ji vis tiek yra specifinė partija, turinti savo labai specifinę tapatybę, tai nelabai lengvai pas ją ateina kitų partijų rinkėjai.
Ypač kai dabar valdančiąja dauguma žmonės nepatenkinti, tai jei už liberalus dar galėtų balsuoti, už TS-LKD tikrai nebalsuos. Manau, galbūt kokios kitos partijos laimės iš liberalų nuostolių labiau nei konservatoriai“, – sakė A.Ramonaitė.
