Negana to, viešojoje erdvėje pasigirsta skundų ir dėl išaugusio asmeninių telefoninių sukčių skambučių srauto. Ekspertai pabrėžia, kad kol kas panikos kelti nevertėtų, tačiau telefoninius sukčius ypač sunku susekti, todėl verta išlikti budriems.
Pranešimai nesibaigia
Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis informavo, kad grasinimų apie sprogmenis sulaukta ir šią savaitę. Grasinta, kad užminuoti šaliai svarbūs objektai.
Šią savaitę didžiausia ataka fiksuota antradienį. Pasak R.Matonio, tą dieną sulaukta 34 pranešimų. Grasinimų, kad bus susprogdinti, sulaukė Vilniaus, Kauno ir Šiaulių oro uostai.
Tiesa, oro uostams grasinama jau ne pirmą kartą. Tokių pranešimų sulaukta ir pirmadienį bei praėjusią savaitę, kuomet iš oro uostų buvo evakuoti skrydžio laukę keleiviai.
„Du pranešimai gauti ir trečiadienį. Viename jų skelbta, kad užminuota Lietuvos kariuomenės aviacijos bazė, kitame – kad užminuota Vilniuje esanti Auštos vartų ligoninė“, – pranešė policijos atstovas.
Masinės melagingos atakos prasidėjo spalio viduryje, kai grasinimų sulaukė šimtai šalies ugdymo įstaigų. R.Matonis perspėjo, kad, nors dabar pranešimų sulaukiama gerokai mažiau, tokios atakos vis dar nesibaigė. Dėl melagingų pranešimų pradėti ikiteisminiai tyrimai.
„Kai yra masiniai pranešimai, jų būna labai daug ir akivaizdžiai matosi, kad jie yra nerealūs, žmonės yra pakonsultuojami telefonu ir į įvykio vietą paprastai nevykstama. Tačiau dabar, kai pranešimų nėra tiek daug ir pareigūnai spėja, į įvykio vietas važiuojame“, – patikino policijos atstovas.
Padėtimi naudojosi ir mokiniai
R.Matonis pabrėžė, kad melagingais pranešimais apie neva padėtus sprogmenis suskubo pasinaudoti ir dalis moksleivių. Užfiksuoti net keli atvejai, kai patys moksleiviai skambino į mokyklas pranešti, kad šios neva sprogs.
„Mes tai vertiname kaip kažkieno organizuojamą masinę ataką, tyrimas rodo, kad galai veda į kitas šalis. Tačiau realios grėsmės tai tikrai nekelia. Aišku, visuomet reikia išlikti budriems, nes visada, pasinaudojant padėtimi, gali įvykti kažkas rimto.
Tiesa, situacija naudojosi ir Lietuvos moksleiviai. Turime 9 ikiteisminius tyrimus, kuomet po pirmosios masinės atakos buvo nustatyta, jog į savo mokyklas skambino moksleiviai ir pranešinėjo, kad jų ugdymo įstaigose yra palikti sprogmenys“, – sakė policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas.
Atsekti skambinusį beveik neįmanoma
„ESET Lietuva“ IT saugumo inžinierius Lukas Apynis portalui lrytas.lt kalbėjo, kad daugelis gyventojų tampa atsparūs atakoms laiškais, todėl sukčiai pereina į telefoninius skambučius.
„Gavus elektroninį laišką adresatai gali tikrinti ir siuntėją, gali suprasti, kad jis netikras. Iš vienos pusės, tai į naudą – tai treniruoja gyventojus ir įstaigas atskirti, kas yra tikra, o kas ne.
Kita vertus, tai kelia sumaištį. Dabar gaunant skambučius sunku patikrinti, kas skambina, jų neišeis ir taip greitai atsekti, o tai kelia nepatogumų – sustoja darbas, reikia evakuotis“, – svarstė L.Apynis.
IT saugumo inžinierius patikino, kad skambutį atsekti įmanoma, tačiau surasti skambinusįjį gali būti keblu.
„Kadangi egzistuoja vienkartinės SIM kortelės, galima susekti lokaciją arba telefoną, iš kurio buvo skambinta. Tačiau kartais telefoniniai sukčiai nusiperka SIM kortelę, turi senovinį telefoną ir po skambučio jį tiesiog išmeta.
Tam, kad turėtum tokią kortelę, nereikia patvirtinti net tapatybės, ją nusipirkti gali bet kas, todėl sunku atsekti, kas tai darė“, – aiškino IT ekspertas.
L.Apynio nuomone, kiekvienas grėsmę keliantis skambutis turėtų būti atitinkamai vertinamas.
Sulaukiama ir asmeninių skambučių
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daugėja pranešimų ir apie asmeninius sukčių skambučius. Situaciją žurnalistams sutikęs papasakoti lrytas.lt skaitytojas Tomas (tikras vardas redakcijai žinomas, – aut. past.) dalijosi pastarosiomis dienomis sulaukęs ne vieno tokio skambučio.
„Gerai rusiškai nesuprantu, tačiau vis sulaukiu rusakalbių skambučių iš lietuviško telefono numerio. Paprastai jie siūlo investuoti, arba kalba, kad reikia uždaryti elektroninę piniginę, norint atgauti pinigus. Gerai nesuprantu, apie kokias pinigines jie kalba, bet numetus telefono skambutį, po kelių dienų paskambinama vėl.
Iš viso esu sulaukęs gal 10 tokių skambučių. Vis nesuprantu, iš kur jie galėjo gauti mano telefono numerį“, – nerimavo Tomas.
Ekspertai nepatvirtino, ar šios atakos gali būti susiję, tačiau užtikrina, kad tai taip pat gan pavojinga sukčių ataka.
L.Apynis atkreipė dėmesį, kad asmeninį telefono numerį apgavikams gauti nėra labai sunku.
„Programišiai asmeninių telefonų numerių gali ieškoti juodajame internete, nutekėjus duomenų bazėms. Kaip žinome, buvo didelis „CityBee“ duomenų nutekėjimas, o ten buvo ir telefono numeriai. Jie ieško arba perka būtent tokias duomenų bazes – ten paprastai būna nurodytas ne tik numeris, bet ir vardas bei pavardė.
Įdomu, kad mes, kaip organizacija, darome tokių skambučių patikrą. Nors tai darome teisėtai, naudojame tas pačias technikas kaip ir sukčiai – vienkartines korteles. Žmonės reaguoja skirtingai.
Didelėje organizacijoje ne visi tave pažįsta, todėl radus viešus įmonės kontaktus, paskambinus darbuotojui, apsimetus IT skyriaus administratoriumi, sakome – dabar man reikia patikrinti kompiuterį. Turėjome atvejų, kai trečdalis įmonės darbuotojų davė prieigą prisijungti prie jų įrenginių“, – pasakojo IT ekspertas.
L.Apynis patarė – norit neužkibti, skambinančio visuomet reikia paklausti asmeninės informacijos. Pasak jo, sukčiai taip gali pasimesti arba padėti telefono ragelį.
„Jei anksčiau populiariausias sukčių metodas buvo sakyti, kad artimasis pateko į avariją, dabar veiksmingesni yra pasiūlymai investuoti.
Anksčiau siūlydavo investuoti laiškais, šie metodai buvo labai veiksmingi, tačiau telefonu manipuliuoti ir psichologiškai spausti dar lengviau“, – įsitikinęs IT inžinierius.
