Atskirti policijos ir VST reformą TTK nariams pasiūlė vienas iš klausimo išvadų rengėjų, konservatorius Andrius Vyšniauskas. Pasak jo, ministerijos ir institucijų argumentai dėl komisariatų stambinimo neįtikina.
„Bent jau manęs neįtikina apskričių komisariatų apjungimo klausimas. Pirmiausiai, todėl, kad matome, jog policijos funkcijų, ypatingai kriminalinės policijos funkcijų, vykdymas regionuose yra labai svarbus. Matome ir tam tikras tendencijas dėl kai kurio pobūdžio nusikaltimų nedidelio augimo (...). Matome, kad tų sričių komisariatai šioje vietoje atlieka neblogą darbą – ką matėme Alytuje ir Marijampolėje“, – komiteto posėdyje kalbėjo A. Vyšniauskas, referuodamas į TTK vizitą Alytaus ir Marijampolės komisariatuose.
A. Vyšniauskas taip pat pažymėjo, kad policijos reformai kritikos negaili patys pareigūnai. Todėl, tęsė jis, pokyčiai gali paskatinti dalį policininkų palikti tarnybą – Policijos departamento preliminariu skaičiavimu, darbą paliktų apie 100 pareigūnų.
„Matome, kad ir patys pareigūnai nėra 100 proc. užtikrinti šios reformos reikalingumu ir ateitimi. (...) Akivaizdu, kad po šios reformos būtų vienokia ar kitokia pareigūnų mažėjimo tendencija“, – teigė konservatorius.
Todėl politikas pasiūlė TTK atskirti klausimus ir toliau svarstyti tik VST pertvarką.
„Komisariatų dalį mes pasidedame į komiteto tokią nuolatinę globą ir toliau to klausimo nejudiname, į Seimo salę nenešame“, – sakė A. Vyšniauskas.
Politikui antrino ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Stončaitis.
„Tai yra logiška. Patys suprantame realiai, kad tokių dviejų reformų variantas kaži, ar artimiausiu metu turi perspektyvinę ateitį“, – kalbėjo TTK narys.
Komitetas sutarė ateinančią savaitę šaukti specialų TTK posėdį šiam klausimui aptarti. Taip pat sutarta tęsti vizitus į policijos komisariatus, kuriuos reforma paveiktų.
Visgi, Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė, nors ir pritarė A. Vyšniausko siūlymui, pabrėžė, kad tęsiant vizitus į regionus, kad tokiuose susitikimuose su vietos pareigūnais turėtų dalyvauti tik komiteto nariai. Pasak politikės, lankantis Marijampolėje ir Alytuje komisariatuose viešėjo ir policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Todėl, tęsė ji, pareigūnai negalėjo atvirai pasisakyti, ką galvoja apie VRM siūlomus pokyčius.
„Tikrai sveikinu mintį važiuoti į regionus, bet reflektuojant tai, kas vyko per pastarąjį važiavimą, tai tikrai keliu klausimą, ar tokiu formatu važiuoti yra labai prasminga. Mane labai nustebino generalinio komisaro atsiradimas, kai apie jo buvimą komiteto nariai nebuvo informuoti“, – kalbėjo A. Širinskienė.
„Esmė tame, kad jie (pareigūnai – ELTA) nekalbėjo. Jie mums labai aiškiai sakė – jie negali kalbėti, esant jų aukščiausiai valdžiai“, – pabrėžė ji.
Kaip skelbta anksčiau, VRM teikiamais įstatymo projektais siūloma reorganizuoti policijos veiklą – palikti tik 5 apygardų vyriausiuosius komisariatus (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus), o Policijos departamento pavadinimą keisti į „Lietuvos policiją“. Papildomai būtų steigiami keturi policijos komisariatai – Marijampolės m., Tauragės raj., Utenos raj. ir Alytaus m. ir raj. savivaldybių teritorijai prižiūrėti.
Taip pat siūloma VST integruoti į policijos struktūras, paliekant tarnybai atskiro juridinio asmens statusą. Tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendintų policijos generalinis komisaras.
Pokyčius numatoma įgyvendinti etapais – nuostatos, susijusios su VST integravimu į policijos sistemą įsigaliotų nuo 2024 m. kovo 1 d., o administraciniai pokyčiais policijoje – nuo 2024 m. liepos 1 d.
Visgi, reformai kritikos negaili ne tik Seimo opozicija, bet ir pareigūnų profesinės sąjungos, Prezidentūra.
Grąžinti reformą iniciatoriams paragino ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
