„Įsivaizduokite situaciją, kad duktė namuose išdaužo langus, aš iškviečiu policiją ir reikalauju atlyginti žalą. Pareigūnai iš manęs tik pasijuoktų, nes pats ir turėčiau dukterį prižiūrėti.
Tačiau Kauno vaikų socializacijos centras „Saulutė“, kurio priežiūroje buvo duktė, būtent taip ir pasielgė – centro darbuotojai buvo atsakingi už dukterį, kai ji ėmė siausti ir viską laužyti, bet nusprendė iš mūsų reikalauti atlyginti žalą“, – stebėjosi sunkiai valdomos paauglės tėvas Adomas.
Negalią turintys Ramunės (merginos ir jos tėvų vardai pakeisti, redakcijai žinomi) tėvai Adomas ir Ingrida metai po metų rašė prašymus padėti auklėjant priklausomybių nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų turinčią ir į agresiją linkusią nepilnametę dukterį.
Kelmės rajone gyvenantiems Adomui ir Ingridai tėvystės teisės nėra atimtos ar apribotos, jų šeimoje dar auga septynerių metų sūnus, tačiau tėvai patys jau neįstengė suvaldyti problemiškos pirmagimės: Ramunė bėgdavo iš namų, vartodavo alkoholį ir kvaišalus, žalojo save ir net kėlė grėsmę aplinkiniams.
Adomas ir Ingrida nuoširdžiai tikėjo, kad bėdų dėl dukters elgesio ims mažėti, kai ji prieš dvejus metus buvo apgyvendinta socializacijos centre.
Tačiau nutiko priešingai – bėdos tapo tik dar didesnės, nes Ramunei ėmė grėsti baudžiamoji atsakomybė ir iki 5 metų nelaisvės, o iš galą su galu sunkiai suduriančių jos tėvų socializacijos centras norėjo prisiteisti beveik 4,5 tūkst. eurų paauglės padarytiems nuostoliams atlyginti.
Vis dėlto Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Ramunę nuo baudžiamosios atsakomybės atleido, o pinigų reikalavęs centras civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo galiausiai atsiėmė.
„Dabar dukra jau pilnametė – lapkričio 11 d. jai sukako 18 metų, ji išėjo iš socializacijos centro kurti savarankiško gyvenimo.
Apmaudžiausia, kad mes praradome mažiausiai metus, per kuriuos Ramunę galbūt dar buvo galima suvaldyti, tačiau centro pagalbos nesulaukėme, tik kaltinimų“, – sielojosi Adomas.
Abu tėvai turi negalią
Šią sudėtingą šeimos istoriją „Lietuvos rytas“ jau narpliojo metų pradžioje. Iki 14 metų Ramunė buvo paklusni mergaitė ir gana gera mokinė. Ji noriai su tėvu meistraudavo medžio dirbtuvėse gamindama žaislinius vėjo malūnus, vienintelė iš mergaičių savo kaime lankė medžio dirbinių būrelį.
Ramunės motina Ingrida juda vežimėliu, tėvas Adomas vaikšto pasiramsčiuodamas ramentais. Gebėjimą laisvai judėti Ingrida ir Adomas prarado prieš 19 metų būdami 28-erių: moteris valydama langą iškrito iš penktojo aukšto, vyras pateko į automobilio avariją. Jų nelaimes skyrė trys dienos.
Pora susipažino ir įsimylėjo per reabilitaciją, sukūrė šeimą, susilaukė dukters Ramunės, o vėliau – ir jaunėlio Laimono.
Iki Ramunės paauglystės visi darniai gyveno, o tada prasidėjo problemos: keturiolikametė susidėjo su netinkama draugija, vis dažniau ilgam dingdavo iš namų, policija mergaitę ne kartą grąžino apsvaigusią nuo alkoholio, vėliau – jau ir nuo narkotikų.
Duktė ėmė priešintis tėvų kontrolei, vaiko teisių apsaugos specialistams, kurie irgi ėmė atidžiau stebėti šeimą, ir policijai, aiškindavo nebenorinti gyventi šeimoje.
Gyveno ne vienoje vietoje
Dar 2021 m. rugpjūtį teismas leido paimti Ramunę iš tėvų, nes, nepaisant šeimai taikomos atvejo vadybos Kelmės rajono socialinių paslaugų centre, šeimoje toliau liko realus pavojus nepilnamečio vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą jo sveikatai ir grėsti gyvybei.
Nustatyta, kad paauglei reikalinga ilgalaikė psichologinė pagalba, tėvai patiria sunkumų auklėdami dukterį, nes ji žalojasi, vartoja alkoholinius gėrimus ir narkotines medžiagas, tėvai negali suvaldyti jos elgesio.
Merginos rūpintoju buvo paskirtas Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centras, o laikinosios rūpybos vieta nustatyta pas budinčią globotoją.
Tačiau jau po kelių savaičių Ramunės gyvenamoji vieta pakeista, nes ji pradėjo bėgti iš globotojos, prisipažino, kad vartojo alkoholį ir rūkė.
Ramunė apgyvendinta Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centre, bet ir ten situacija nepasikeitė: mergina bėgo iš centro, vartojo alkoholį ir narkotikus.
Ji neslėpė, kad narkotikams užsidirbdavo pardavinėdama savo kūną, ne kartą kalbėjo apie savižudybę.
Paauglė buvo užregistruota gydymui Kauno priklausomybių ligų centre, bet gydytis atsisakė. Vėliau ji vis dėlto buvo paguldyta į šį centrą, bet dėl sąmoningo vidaus taisyklių pažeidimo iš jo pašalinta.
Specialistai nustatė, kad paauglė turi psichologinę priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, o dėl raminamųjų psichotropinių narkotinių medžiagų vartojimo drauge su alkoholiu kyla reali grėsmė jos sveikatai ir gyvybei, nes gali sustoti kvėpavimas.
Atsakymo nesulaukė
2021-ųjų gruodį Vaiko ir šeimos gerovės centras kreipėsi į prokuratūrą su prašymu ištirti Ramunės psichikos būklę ir spręsti klausimą dėl priverstinio paauglės gydymo, nes dėl merginos elgesio kyla grėsmė visiems centro darbuotojams ir globotiniams.
Atsakymo į šį prašymą Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centras teigė negavęs – greičiausiai dėl to, kad mergina buvo perkelta: teismas 2022 m. sausį patenkino Kelmės savivaldybės administracijos prašymą skirti vidutinės priežiūros priemonę Ramunei – ugdymą vaikų socializacijos centre vieniems metams.
Ramunė buvo apgyvendinta Kauno vaikų socializacijos centre „Saulutė“, tačiau vėliau ši įstaiga reorganizuota, prijungiant ją prie Šiaulių rajone esančio Gruzdžių vaikų socializacijos centro. Dar iki visiškos reorganizacijos centras iš Kauno perkeltas į Kunionių kaimą Kėdainių rajone.
Socializacijos centras yra įstaiga, kurioje taikomos sugriežtintos priežiūros priemonės. Gruzdžių centro Kunionių skyriuje ugdomos problemiškos mergaitės.
Įstaigos teritorija yra rakinama, paauglės savarankiškai negali palikti įstaigos patalpų, turėtų būti nuolat stebimos. Tačiau į Kunionių kaimą vis kviečiamos tarnybos dėl įvairių incidentų, kuriuos sukelia maištingos merginos.
Ramunė pernai irgi buvo nuolatinė tokių incidentų dalyvė, be to, ne kartą bandė bėgti ar buvo pabėgusi iš socializacijos centro.
Merginos tėvą itin stebindavo ir tai, kad kone kaskart apsilankius pas medikus dėl Ramunės priklausomybių jos organizme būdavo aptinkama narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nors mergina centre neva buvo griežtai prižiūrima.
Teisininkas kėlė klausimus
O pernai liepą centre įvyko incidentas, dėl kurio Ramunė ir dar viena nepilnametė centro globotinė sėdo į teisiamųjų suolą.
Paauglės gyvenamajame kambaryje sulaužė baldus, bendrojo naudojimo patalpose išdaužė indus, padegė patalynę, tualetinį popierių, išdaužė kambario langus.
Pareiškimą dėl šio įvykio parašė į centrą iškviesti pareigūnai, o centras apskaičiavo padarytą žalą: Ramunės tėvai įtraukti į bylą kaip civiliniai atsakovai.
„Per teismo posėdžius man susidarė įspūdis, kad žala apskaičiuota kone iš lubų.
Jeigu ne mūsų teisėms atstovavusio Stasio Survilos nuolatiniai tikslingi klausimai, kažin ar centras galiausiai šį ieškinį būtų atsiėmęs, nes kitos merginos advokatas, kurį skyrė valstybė, per posėdžius ištardavo tik „Laba diena“ ir „Viso gero“.
Centras iš pradžių nenorėjo net girdėti apie tai, kad galėtų atsiimti ieškinį, nors jis atrodė nelogiškas: kodėl mes, tėvai, turime būti atsakingi už Ramunės padarytą žalą, jeigu duktė buvo centro priežiūroje, o mes – už 110 km ir negalėjome jos kontroliuoti?“ – svarstė Adomas.
Teisininkui S.Survilai kilo ne tik šis, bet ir kitas svarbus klausimas: kodėl dvi nepilnametes merginas buvo bandoma nuteisti pagal apysunkių kategorijai priskiriamų nusikaltimų Baudžiamojo kodekso straipsnį?
Prokurorai siekė, kad paauglės būtų pripažintos kaltomis sunaikinusios ar sugadinusios turtą visuotinai pavojingu būdu. Už tai grėsė 5 metai kalėjimo.
Nustatė protinį atsilikimą
Baigiantis šių metų sausiui centras nurodė Ramunei vykti namo – neva ten būdama ji įgis daugiau motyvacijos gydytis nuo priklausomybių.
„Bet jau po savaitės duktė pabėgo iš namų – išvyko su pažįstamais iš Tauragės. Po poros dienų policija ją rado Tauragės autobusų stotyje. Duktė pasiskundė, kad dėl kvaišalų buvo prievartaujama, todėl yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo“, – pasakojo Adomas.
Į tėvų namus grąžinta Ramunė buvo agresyvi, jai ėmė pasireikšti abstinencija kvaišalams, tad galiausiai ji pateko į Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo Vaikų psichiatrijos skyrių, kurio medikai ėmė atidžiau stebėti merginą.
Gydytoja Goda Valantiejienė galiausiai nustatė Ramunei lengvą protinį atsilikimą, kurį greičiausiai paskatino kvaišalai.
Tačiau ši aplinkybė netapo svarbia sprendžiant, ar teisme Ramunė gali atsakyti už savo veiksmus. Diagnozė netapo akstinu ir pačiai merginai susiimti: ji ir toliau bėgo iš namų, vartojo kvaišalus, dar ne kartą buvo gydoma įvairiose medicinos įstaigose, piktybiškai ignoravo teismo posėdžius.
Neapsikentusi teisėja skyrė Ramunei atvesdinimą ir intensyvios priežiūros kardomąją priemonę – apykoję.
„Duktė iš pradžių visaip bandė ją nusiplėšti, teigė negalinti taip gyventi, bet paskui aprimo, o galiausiai, kito teismo sprendimu, liepos mėnesį buvo grąžinta į socializacijos centrą Kunionyse.
Kai atvežiau Ramunę į centrą, jame buvo ir direktorius, kuris pirmą kartą man paaiškino taisykles: kada galiu skambinti dukteriai, kada – centro darbuotojams ir pabrėžė, kad per daug nesikiščiau, nes būtent centras dabar yra atsakingas už Ramunę.
O tai kas tuomet buvo atsakingas, kai duktė centre viską daužė ir kodėl centro atstovai kaltę bandė suversti ir mums?“ – kalbėjo Adomas.
Pasikliauja tik Dievo valia
Nuo tada, kai Ramunė vėl grįžo į socializacijos centrą, jos elgesys ėmė keistis. Pirmus mėnesius tėvui, pasitaikydavo, dar būdavo sunku susikalbėti su dukterimi.
„Bet pastaruosius du mėnesius jaučiau, kad Ramunė – jau kitas žmogus.
Anksčiau būdavo pikta, agresyviai nusiteikusi, nenorėdavo kalbėti, o dabar net ir pajuokauti su ja kartais išeina. Nė karto nekilo minčių, kad galėtų būti apsvaigusi, nors anksčiau tokių įtarimų kildavo nuolat“, – pasakojo Adomas.
Daugiau kaip metus spyriojęsis ir teigęs, kad Ramunė bei jos tėvai privalo atlyginti žalą, socializacijos centras spalio pradžioje galiausiai atsiėmė civilinį ieškinį.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai spalio 26-ąją priėmė nuosprendį byloje, kurioje abi paaugles pripažino kaltomis, bet atleido jas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Abiem kaltinamosioms skirta pusės metų auklėjamoji poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant nustatytu paros laiku būti gyvenamojoje vietoje ir mokytis arba dirbti.
„Toks teismo sprendimas – labai gera žinia, nes Ramunė laikoma neteista, o ir jos tėvams nebuvo užkrauta sunkiai pakeliama finansinė našta“, – teigė teisininkas S.Survila.
Pilnamete tapusi Ramunė į tėvų namus kraustytis nenori, tad kol kas gyvens Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centro Krizių skyriuje.
„Duktė tvarkysis neįgalumą dėl protinio atsilikimo ir registruosis Užimtumo tarnyboje, gaus vienkartinę išmoką, tad kaip nors suksis. Sakiau jai, kad visada padėsiu, jei tik prireiks mano pagalbos. Tačiau jei prašys pinigų kvaišalams ar alkoholiui, tikrai jų negaus“, – patikino Adomas.
Nors Ramunė – jau oficialiai suaugusi moteris, tėvui ji visada liks ta miela maža mergaitė, su kuria meistraudavo medžio dirbtuvėse.
Tėvas iš visos širdies meldžiasi, kad ji vėl nepasuktų klystkeliais, bet supranta, jog sustabdyti dukterį – jau ne jo valioje.
„Apmaudu, kad ne vienus metus ieškojome pagalbos ir niekas neskubėjo mums padėti. Gal viskas būtų kitaip, bet dabar tenka pasikliauti tik Dievo malone“, – sakė Adomas.
