Gali būti, kad tokia situacija užsitęs, nes nepanašu, jog konservatorių lyderio G.Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija (URM) ar šalies vadovas G.Nausėda mėgintų ieškoti kompromiso.
Priešingai, matyti, kad už diplomatiją atsakingos institucijos nesusikalba ar nenori susikalbėti.
Prezidentas reikalauja atlikti nepriklausomą tyrimą, premjerė trauko pečiais nesumodama, apie kokį žanrą kalbama.
Bet kokiu atveju iš G.Nausėdos žodžių galima suprasti, kad atšaukti ambasadoriaus jis neketina, o iš I.Šimonytės kalbų irgi aišku, jog prezidento sprendimo ji lauks tiek, kiek reikės.
Vis tiek kažkaip bus – dar niekada taip nebuvo, kad niekaip nebūtų. Šauniojo kareivio Šveiko nuotykius dažnai mėgstanti cituoti premjerė ir šį kartą gali sulaukti momento, kai vienaip ar kitaip skandalinga istorija su E.Bajarūnu užsibaigs.
Pavyzdžių, kai problema išsisprendžia kažkaip savaime, irgi būta jau ne vieno. Užtenka prisiminti buvusio užsienio reikalų ministro L.Linkevičiaus atvėsimo istoriją.
Įdomus sutapimas, kad apie pastarojo temperatūrą, tinkamą jį skirti ambasadoriumi, G.Nausėda pranešė tiktai užkaitus temperatūrai dėl ambasadorių E.Bajarūno ir D.Matulionio.
Abu šie patyrę ir gerai vertinti diplomatai atsidūrė išties nepavydėtinoje situacijoje. E.Bajarūnas buvo linčiuojamas dėl mobingo ar ambasados darbuotojams rūpesčių kėlusių jo žmonos įgeidžių, o ambasadoriui prie NATO reikšti priekaištai apskritai ilgą laiką buvo migloti.
Tik praėjusią savaitę URM sudaryta komisija konstatavo, kad ambasadorius padarė tarnybinį nusižengimą, nes esą per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje nesilaikė kažkieno instrukcijų. Tiesa, tai netrukdo jam darbuotis toliau.
Aišku, E.Bajarūno ir D.Matulionio galimi nusižengimai – skirtingo pobūdžio, tačiau jų nepripažino nė vienas. Ambasadorius prie NATO bent jau anksčiau ir tikino net nežinąs, kuo yra kaltinamas.
E.Bajarūnas tai kartoja kiekviena proga ir kalba apie politinį susidorojimą su juo, tiesa, nėra daug norinčiųjų gilintis į be teismo nuteisto diplomato žodžius.
Sunku pasakyti, kiek ir kur yra tiesos, bet neginčijamas faktas, kad toks apsistumdymas lietuviškoje diplomatijos virtuvėje nedaro garbės šaliai.
Juolab kad pačioje URM puodai yra gerokai prisvilę. Nors ministerijos vadovybei staiga parūpo atmosfera ambasadoje Londone, skandalo metu paaiškėjo, jog ir URM mikroklimatas itin prastas.
Tai liudija pernai atlikta darbuotojų apklausa, kurios rezultatus, regis, bandyta nuslėpti. Ir kur nemėginsi kišti galvos į smėlį, jei velkiesi uodegoje?
Pernai Vidaus reikalų ministerijos atliktas pasitenkinimo darbu tyrimas atskleidė, kad URM darbuotojų nuotaikos prasčiausios tarp visų ministerijų. Galimybę siekti karjeros URM palankiai vertino tik 17 proc. apklaustųjų.
Į stalčių giliai nugrūsta apklausa taip pat parodė, kad ministerijos darbuotojai ypač kritiškai apibūdina ne tik skatinimo ir motyvavimo sistemą, jiems tenkantį darbo krūvį, bet ir psichologinį klimatą darbe.
Juo buvo patenkinti tik pusė apklaustųjų.
Be to, vos 38 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad darbas valstybės tarnyboje yra patrauklus, ir tik trečdalis nurodė, jog kitiems rekomenduotų darbą URM.
Atsakydami į klausimus apie santykius su vadovais darbuotojai irgi buvo kritiški. Tik maždaug 44 proc. jų sutiko su teiginiu, kad URM vadovybė turi ateities viziją ir ją paaiškina.
Būtina pažymėti, kad tokios prastos URM darbuotojų nuotaikos fiksuojamos jau ne vienus metus. Tai gana aišku ir be apklausų – užtenka pasidomėti ministerijos vykdomomis atrankomis, kur neretu atveju pretendentų būna mažiau nei siūlomų pareigybių.
Darbas URM jau senokai tapo nebe toks prestižinis, kaip buvo anksčiau, kai patekti į diplomatinę tarnybą reikėjo ne tik išsilavinimo, bet ir pažinčių.
Aišku, kad norinčius dirbti URM atbaido ne vien prastas psichologinis klimatas įstaigoje ir tokie skandalai, koks sudrebino atstovybę Londone, bet ir nekoks uždarbis, ribotos galimybės siekti karjeros aukštumų.
Ar URM siekia pokyčių? Nors toks tikslas deklaruojamas, yra abejonių, ar nesiekiama tik perdažyti fasado.
Tokios abejonės ypač sustiprėjo po to, kai URM užsakymu buvo atlikta nauja jos darbuotojų apklausa apie pasitenkinimą darbu ir įsitraukimu į jį.
Nors 15 tūkst. eurų kainavusio privačios kompanijos šį rudenį atlikto tyrimo rezultatai smarkiai pagerėjo ir turėjo nuteikti optimistiškai, kilo įtarimų, ar jie atspindi tikrovę.
Paaiškėjo, jog atsakinėdami į anketos klausimus darbuotojai nesijautė visiškai tikri, ar nebus identifikuoti, nes reikėjo nurodyti ne tik padalinį, kuriame dirbi, bet ir amžių, darbo stažą, statusą, atsakyti, ar turi pavaldžių asmenų.
Ministerijos Darbo taryba ir profsąjunga nuogąstavo, kad darbuotojų atsakymai nebus nuoširdūs, bet vadovybės tai neįtikino.
URM kanclerė I.Černiuk į tokius darbuotojų nuogąstavimus atkirto, esą nesudaužęs kiaušinių neiškepsi kiaušinienės. Tai tiesa.
Bet kiaušinienei prisvilus sotus irgi nebūsi.
