Priimtomis pataisomis apibrėžta trečiųjų šalių teisininkų, kuriems būtų taikomos Advokatūros įstatymo nuostatos, sąvoka, taip pat numatytas šių teisininkų registravimas į advokatūros tvarkomą sąrašą, jų teikiamų teisinių paslaugų apimtis, reikalavimai veiklai ir veiklos priežiūros priemonės, rašoma išplatintame pranešime žiniasklaidai.
„Trečioji šalis apimtų valstybes, kurios yra tarptautinių sutarčių šalys, jeigu šiose tarptautinėse sutartyse numatyta teisė teikti teisines paslaugas. Trečiosios šalies teisininkas apimtų tik asmenis, įgijusius teisininko profesinį vardą trečiosiose valstybėse, arba šio vardo dėl persekiojimo netekusiems teisininkams“, – birželio pradžioje pristatydama projektą sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
„Būtų taikomas ribojimas, pavyzdžiui, trečiųjų šalių, kurios vykdo agresiją prieš kitas valstybes ar genocidą, kurios kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, teisininkams. Taip pat tais atvejais, kai trečiosios valstybės teisininko veiklai ar konkrečiam teisininkui yra taikomos tarptautinės sankcijos ar ribojamos priemonės“, – pridūrė ministrė.
Pasak E. Dobrowolskos, pakeitimai buvo parengti atsižvelgiant į Ukrainos advokatų kreipimąsi. Tokiu reguliavimu, kaip birželį akcentavo ji, sudaromos sąlygos veiksmingai Lietuvoje veikti iš Ukrainos atvykusiems advokatams.
Numatoma, kad Lietuvoje profesine veikla verstis negalės teisininkai iš trečiųjų šalių, kurios vykdo agresiją ar genocidą prieš kitas valstybes bei kurių politika kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.
Be to, lydimuoju Mediacijos įstatymo pakeitimu sudaryta galimybė iš užsienio valstybių atvykusiems mediatoriams laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvoje.
Advokatūros įstatymo pataisoms pritarė 109, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė du Seimo nariai, o už Mediacijos įstatymo pataisas vieningai balsavo 112 balsavime dalyvavę Seimo nariai.
Abu įstatymai įsigalios nuo kitų metų kovo 1 dienos.
