Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politologai situacijos per daug nedramatizuoja – anot jų, politinė migracija yra gana dažnas reiškinys, tačiau akivaizdu, kad tam tikri pastaruoju metu stebimi Seimo narių nesusikalbėjimai gali atnešti ir daugiau netikėtų scenarijų.
Ar „nubyrėjimų“ bus daugiau?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas pastaruoju metu Laisvės partijos demonstruotą poziciją koalicijoje apibūdino kaip „nesibaigiančią frustraciją“, o tai, anot jo, komforto neteiktų niekam.
„Turėjome labai aiškų vienos koalicinės partijos – Tėvynės sąjungos – dominavimą, kas yra natūralu, nes ji turėjo didžiulį kiekybinį pranašumą.
Ir kai daugiau nei trejus metus negali prastumti tų idėjų ir įsipareigojimų rinkėjams, kuriuos prisižadėjai, ir kurie, tikėtina, tau pačiam asmeniškai labai svarbūs, tai nėra labai komfortiška ir daug optimizmo teikianti pozicija“, – svarstė I.Kalpokas.
Politologo manymu, per daug nenustebintų ir tai, jei S.Lengvinienės sprendimą perbėgti pas opoziciją padiktavo tam tikras beviltiškumo jausmas.
„Ir jis apima ne tik koalicijos atstovus, bet ir jų rinkėjus. Šitoje atmosferoje yra labai sunku išlaikyti vidinę motyvaciją, juolab tiems, kurie nėra užgrūdinti per didelį kiekį kadencijų, kur tu pamatai, kad ir sekasi, ir nesiseka. Žmonėms, kurie yra labiau vertybiniai ir idėjiniai, tikrai turėtų būti pakankamai sunku šitoje aplinkoje“, – portalui lrytas.lt aiškino I.Kalpokas.
Nors „laisviečių“ seniūnas Vytautas Mitalas teigė, kad dabar jau buvusios bendražygės išėjimo per daug nesureikšmina, o pačiai valdančiajai daugumai vienas balsas didelės įtakos neturės, ekspertas atkreipė dėmesį, jog grėsmė ir taip trapiai koalicijai Seime yra akivaizdi.
„Kai mes turime, viena vertus, trapią daugumą, o kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, dėl partnerystės, neegzistuojančią daugumą, kuomet apskritai mes matome labai dideles įtampas valdančiojoje koalicijoje ir tarpusavio konfliktus, kurie, ko gero, nėra nauji, kuo arčiau rinkimai, tuo nuovargis vis labiau veržiasi į paviršių, o kiekvienas sukrėtimas tikrai neprideda komforto.
Kuo trapesnė dauguma, tuo lengviau net vienam ar keliems Seimo nariams ją išsiūbuoti, nubalsuojant kuriuo nors klausimu kartu su opozicija“, – aiškino politologas.
Tiesa, ar tokių „nubyrėjimų“ valdančiųjų stovykloje galėtų padaugėti, I.Kalpokas kol kas nespėlioja.
„Ko gero, labai drastiško bėgimo gal ir neįvyks, kadangi visos partijos jau dabar po truputį dėliojasi savo idėjas apie vienmandatininkus, apie sąrašus, ir kažkas iš šalies atėjęs – nebent tai būtų kažkas iš politikos sunkiasvorių – vargiai galėtų tikėtis labai geros pozicijos.
Racionalus skaičiavimas šiuo atveju nebūtinai duotų ką nors gero, bet, jei žiūrėsime iš tos pozicijos, kad aš trenkiu durimis ir toliau eisiu be partijos vienmandatėje, tokių idėjų tikrai gali būti, nes turbūt būti nepartiniu ir kaip nors dar susipykusiu su dabartiniais valdančiaisiais gali būti ir lengvesnė strategija, nei eiti su nepopuliarios valdančiosios daugumos ženklu“, – pažymėjo VDU politologas.
Įdomu, ką pažadėjo
Savo ruožtu Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili svarstė, kad panašią politinę migraciją stebėjome jau ne kartą, tad ir S.Lengvinienės priimtas sprendimas – ne išimtis.
„Kiekvieną žmogų ir jo pasirinkimus reikia vertinti individualiai. Toks pasirinkimas nėra neįprastas dalykas – tai matėme ir šitame Seime, ir praėjusiuose parlamentuose, tad galbūt tai neturėtų stebinti.
Turime tokią praktiką, tokias patirtis, kad žmonės bėgioja, ieško, kur geriau, kur šilčiau, ir ateinantys rinkimai tikrai veikia žmones – jie ieško, skaičiuoja, su kuo gali kandidatuoti, su kuo gali toliau konstruoti savo politinę karjerą, ir įvyksta kaip įvyksta“, – portalui lrytas.lt kalbėjo politologė.
Paklausta, kas galėjo pastūmėti S.Lengvinienę į S.Skvernelio politinį glėbį, G.Burbulytė-Tsiskarishvili aiškino, kad tai greičiausiai nulėmė ne viena priežastis.
„Manau, čia yra visas kompleksas – turbūt nebūna taip, kad per naktį žmogus apsisprendžia, jog rytoj aš keičiu politinę jėgą. Tikrai nemanau, kad čia yra vienos nakties sprendimas.
Nepamirškime ir to, kad išeiti yra vienas žingsnis, bet tave dar turi priimti, turi būti sutikimas ir iš kitos frakcijos. Nėra taip, kad partijoje paskelbtos atvirų durų dienos, ateikite ir laukiame. Turėjo vykti pokalbiai, derybos.
Jeigu pasižiūrėsime į S.Lengvinienės rinkiminę istoriją ir biografiją, matysime, kad jos ambicijos yra. Pažiūrėkime – ir savivaldos rinkimuose dalyvavo, ir balsų surinko, ir tai buvo žmogus vienmandatininkas.
Tai kol kas labiau krypsta į tai, kad artėja rinkimai, bet neatmesčiau ir to, kad vidinės įtampos prisidėjo prie apsisprendimo palikti frakciją. Visiems būtų įdomu sužinoti, ką tokio jai pažadėjo“, – komentavo Klaipėdos universiteto politologė.
Pati S.Lengvinienė iki šiol palaikė Laisvės partijai ypač svarbų Civilinės sąjungos įstatymą, tačiau dabar politikė savo pasisakymais užminė mįslę, ar perėjusi pas opoziciją vis dar laikysis tos pačios nuomonės. G.Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, jeigu partnerystės S.Lengvinienė dabar nebepalaikytų, tam būtų galima rasti paaiškinimą.
„Nepamirškime, kad pavasarį vyko savivaldos rinkimai – ji aktyviai dalyvavo, viską ištyrinėjo, po kelerių metų pertraukos pabendravo su savo potencialiais vienmandatės rinkėjais, ir tokie pokyčiai, atsitraukimas nuo kai kurių pozicijų, manau, yra tiesiogiai sietinas su būsimomis politinėmis ambicijomis.
Būtent apeliavimas į rinkėjo išsakytas mintis, kas rinkėjams nepatiko jos elgsenoje, matyt, ji adaptuojasi ir prisitaiko prie jų nuomonės, norų, poreikių. Gal klystu, bet toks įspūdis susidaro“, – svarstė ekspertė.
Kalbėdama apie pačios Laisvės partijos likimą, G.Burbulytė-Tsiskarishvili akcentavo, kad šios politinės jėgos reitingai šiandien nėra labai palankūs, bet nėra ir žudantys. Pasak pašnekovės, tolimesnis šios partijos politinis scenarijus paaiškės kiek vėliau.
„Labai daug priklausys nuo politinės partijos elgsenos, bet kad yra tam tikrų įtampų – be abejo, tai natūralu. Matosi, kad ne viską pagal programą pavyko įgyvendinti, kažin, ar ir bepavyks įgyvendinti.
Noras išlikti politikoje tikrai matosi, kad yra, kandidato į prezidentus pasirinkimas ir momentas, kada apie tai buvo viešai paskelbta, rodo, kad partija dirba ir nėra nuleidusi rankų. Ir pats kandidatas pasirinktas tikrai vienas iš solidesnių.
O kalbant apie artimiausią ateitį, „laisviečiams“ dabar yra daugiau naudos šią akimirką likti koalicijoje, nei iš jos pasitraukti – tas durų trankymas yra labiau trankymas, kad sklistų garsas, o ne realus veiksmas“, – įvertino politologė.
S.Lengvinienei išėjus, Laisvės frakcijoje lieka 10 narių, valdančiojoje daugumoje – 73 nariai iš 141.
