Opozicijos parlamentarai ragino stabdyti Seimo darbą, o Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen – pasitikrinti pasitikėjimą Seime.
Ragino stabdyti
Ketvirtadienį Seimo posėdis prasidėjo radikaliu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovo Dainiaus Gaižausko siūlymu – politikas reiklavo stabdyti Seimo darbą.
„Labai prašau visų dėmesio, ypač – Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos. Neįsižeiskite, neturime nieko prieš jus, bet kaip opozicijos atstovas ir kaip Seimo narys kreipiuosi į visą Seimą, nes Seimas papuolė į keblią situaciją, kurios istorijoje dar nebuvo.
Kolegos, po vakarykščio Apeliacinio teismo sprendimo dvi partijos nuteistos už sunkų kriminalinį, korpucinį nusikaltimą, ir jiems paskirtos bausmės. (...) Vietoje to, kad jos būtų įvykdytos, turime situaciją, kad dvi partijos, esančios Seime, vietoje bausmės įvykdymo susirinko į įstatymo leidybos procesą.
Dar blogiau – būtent šių, nuteistų partijų atstovai, esantys Seime, ant jūsų taip pat krenta labai didelis šešėlis – ypač ant Seimo pirmininkės, ir, gaila, kolegos Andriaus Mazuronio, Seimo vicepirmininko“, – kalbėjo D.Gaižauskas.
Valstietis pasiūlė stabdyti Seimo darbą ir nepatvirtinti posėdžio darbotvarkės tol, kol šis klausimas nebus išspręstas.
„Jums reikėtų, mano nuomone, nusišalinti arba stabdyti savo narystę partijose. Taip pat spręskime klausimą dėl dviejų kriminalinių frakcijų Seime likimo – jos turėtų nedalyvauti teisėkūros procese“, – ragino Seimo narys.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen padėkojo už D.Gaižausko nuomonę ir įžvalgas, bet teigė konkretaus pasiūlymo dėl darbotvarkės neišgirdusi.
Tuo metu Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė prašė Seimo narių turėti žmogiškumo, nes dar nėra pasibaigę teismo procesai.
„Tai tikrai labai negražu. Nepradėkime čia rinkiminės kampanijos“, – ragino darbietė.
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė kvietė konservatorius taikyti tą patį skaidrumo standartą, kurį šie taikė kitoms politinėms jėgoms.
„Taikėte jį socialdemokratų vadovaujamai Vyriausybei, sakydami, kad ji – kriminalinė koalicija (...) Dabar turime kriminalinę konservatorių Vyriausybę. Premjere, kaip jūs jaučiatės tokiu atveju?“ – priminė A.Širinskienė.
Politikė paragino valdančiąją koaliciją „pagaliau parodyti tuos aukštus politinius standartus, kuriuos žadėjote“.
Visgi, galiausiai darbotvarkei Seimo nariai pritarė.
Ragina pasitikrinti pasitikėjimą
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis savo ruožtu kalbėjo, kad V.Čmilytė-Nielsen yra nuteistos už sunkius korupcinius nusikaltimus politinės partijos pirmininkė ir tuo pačiu Seimo pirmininkė, todėl turėtų pasitikrinti pasitikėjimą Seime.
„Geriausia būtų, kad Seimas apsispręstų, ar turi Seimo pirmininkė pasitikėjimą, ar ne“, – įsitikinęs S.Skvernelis.
Paklaustas, ar Seimo opozicija inicijuos nepasitikėjimo procedūrą, ekspremjeras nurodė, kad tokios diskusijos bus, tačiau, anot jo, ši atsakomybė turėtų kristi valdantiesiems, kėlusiems aukščiausius standartus.
Premjerė: Seimo pirmininkė su byla nėra susijusi
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė, reaguodama į opozicijos pastabas dėl tolesnio Seimo pirmininkės darbo, kalbėjo, kad toks jau opozicijos darbas – sakyti, kad tie, kas yra valdžioje, kenkia šalies reputacijai.
„Man atrodo, kad Seimo pirmininkė tikrai nėra niekaip su minima byla susijusi. Ji tapo Seimo pirmininke jau po įvykių ir gal net tų įvykių pasekoje, kai liberalų sąjūdis sprendė savo partijos problemas, susijusias su Eligijaus Masiulio byla.
Kalbėti galima viską, bet visą laiką reikia žiūrėti į dalykus objektyviai. Nepritarčiau šiai opozicijos nuomonei“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Premjerė įsitikinusi, kad reikėtų vertinti konkrečius žmones už nusikaltimą, o ne partijos narius, kurie su šia byla nėra asmeniškai susiję.
Opozicijos atstovams cituojant koalicinę sutartį, kurioje keliami aukščiausi moraliniai standartai, I.Šimonytė prašo opoziciją verčiau konkrečiai parodyti, kas nuo tada, kai buvo sudaryta sutartis, keltų abejonių dėl šio punkto veikimo.
„Tai nėra nieko naujo – ši situacija ir ši byla buvo jau tada, kai koalicijos sutartis buvo sudaroma, ir tai buvo žinoma“, – pabrėžė ji.
Konservatoriai pagrindo nemato
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė nematanti pagrindo keisti bendradarbiavimo su Liberalų sąjūdžiu.
„Nuo pat pradžių, kai buvo pareiškti kaltinimai, Liberalų sąjūdis atsiribojo nuo tų partijos narių, kurie, kaip dabar panašu, vykdė nusikalstamą veiką.
Pirmininkė, kuri tapo 2019 metais, niekada nekėlė abejonių dėl savo skaidrumo standartų ir to, kaip ji veda savo politinę bendruomenę į priekį“, – kalbėjo konservatorė.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė ragino atskirti Darbo partiją, kuri niekada „nepritaikė sau rekolekcijų, neatsiprašė ir nepadarė perkrovimų viduje“ nuo Liberalų sąjūdžio, kuris anot parlamentarės, ėmėsi žingsnių, kad pateisintų rinkėjų pasitikėjimą.
„O jeigu opozicija mano, kad ji gali kažką inicijuoti – aišku, ji gali inicijuoti, tai yra jų teisė“, – apie galimą nepasitikėjimo procedūrą V.Čmilytei-Nielsen kalbėjo konservatorė.
E.Gentvilas: teismas dalyvauti politinėje veikloje Liberalų sąjūdžiui neuždraudė
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, reaguodamas į D.Gaižausko pareiškimą, pabrėžė, kad teismas Liberalų sąjūdžiui neuždraudė dalyvauti politinėje veikloje ir būsimuose rinkimuose.
Paklaustas, kaip atrodys Lietuvos ir parlamento įvaizdis pasaulyje, kai šalies Seimo pirmininkė vadovauja teistai partijai, E.Gentvilas teigė, kad atrodys „taip, kaip pateiksime“.
„V.Čmilytė-Nielsen atėjo į Seimą 2015 metais ir niekaip nėra susijusi su tais įvykiais. Tačiau norint pateikti, kad tai yra įvaizdžio proplema, galima ją sukurti arba sustiprintai pateikti.
Turiu sutikti, kad galimas toks traktavimas – kad tai yra Lietuvos įvaizdžio problema. Todėl turėsime susėsti valdančiojoje koalicijoje ir aptarti tą situaciją, kaip kas ką traktuoja.
Kalbėti už visą valdančiąją koaliciją, už visą Seimą ar už Seimo pirmininkę neturiu įgaliojimų ir nemanau, kad esu pasirengęs“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Liberalų sąjūdžiui Apeliacinis teismas skyrė 376,6 tūkst. eurų baudą. Paklaustas, ar jau skaičiavo, kiek partijai liks lėšų, sumokėjus baudą, E.Gentvilas patikino, kad bauda partijai dalyvauti rinkimuose nesutrukdys.
„Partijos sąskaitoje turime dvigubai daugiau nei reikalaujama mokėti. Nepergyvenkite, mes rinkimuose dalyvausime, ir aš tikiu mūsų rinkėjų supratimu apie tai, kas čia yra įvykę ir kieno kaltės ir atsakomybės čia yra“, – nurodė liberalas.
