Kaip praneša Migracijos departamentas, nuo praėjusių metų lapkričio pabaigos, kai rusams ir baltarusiams buvo įvesta prievolė užpildyti specialų klausimyną ir pareikšti požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje, keliančiais grėsmę šalies saugumui pripažinti 2041 šių šalių piliečiai. Iš jų – 1644 baltarusių, 397 – rusai.
Migracijos departamento duomenimis, nuo praėjusių metų lapkričio 562 kartus baltarusiams ir 76 kartus rusams atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, 343 baltarusiams ir 84 rusams – atsisakyta pakeisti tokį dokumentą, o 450 baltarusių ir 90 rusų buvo panaikinti anksčiau išduoti leidimai. Porai baltarusių ir porai rusų atsisakyta išduoti nuolatinius leidimus, o 8 Baltarusijos piliečiams bei 90 Rusijos piliečių tokie dokumentai panaikinti.
279 baltarusiai sulaukė neigiamų atsakymų, kai kreipėsi dėl nacionalinės Lietuvos vizos išdavimo. Nacionalinė viza nebuvo išduota jos prašiusiems 55 rusams.
„Specialus klausimynas tapo papildomu saugikliu, padedančiu išaiškinti užsieniečius, kurių buvimas mūsų šalyje kelia grėsmę valstybės saugumui. Jau pasitaikė ir tokių atvejų, kai asmenys pildydami klausimyną nuslėpė reikšmingą informaciją, bet vėliau tai buvo išaiškinta. Toks nesąžiningas užsieniečių elgesys traktuojamas jų nenaudai“, – išplatintame pranešime cituojama Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Migracijos departamento teigimu, priimant pastaruosius sprendimus bendradarbiauta ir konsultuotasi su Valstybės saugumo departamentu (VSD), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bei policija.
Nuo praėjusių metų lapkričio prievolė užpildyti klausimyną taikoma visiems pilnamečiams Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kai jie teikia prašymus išduoti ar pakeisti teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą, įforminti naują leidimą laikinai gyventi arba išduoti nacionalinę vizą.
Klausimyną pildantys užsieniečiai privalo pateikti informaciją apie savo išsilavinimą, ankstesnes darbovietes, tarnybą ginkluotosiose pajėgose, verslo ryšius, kontaktus su NATO ar Europos Sąjungai nepriklausančių šalių valstybinėmis institucijomis, taip pat išdėstyti savo požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje.
