Naujienų portalas lrytas.lt pasidomėjo, kodėl išsiskyrė pirmos ir antros instancijos teismų sprendimai ir kaip dažnai pasitaiko tokių atvejų bei kaip dabartinį teismo sprendimą dar gali pakeisti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).
Kas įvyko?
2022 metų balandį vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teismas išteisino R.Kurlianskį, E.Masiulį, eksparlamentarus Šarūną Gustainį ir Gintarą Steponavičių, parlamentarą Vytautą Gapšį, taip pat išteisino juridinius asmenis koncerną „MG Baltic“, Liberalų sąjūdį bei Darbo partiją.
Apeliacinis teismas pirmos instancijos teismo sprendimą trečiadienį pakeitė.
Apeliacinis teismas R.Kurlianskį pripažino kaltu dėl papirkimo ir prekybos poveikiu – jam skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, 18,8 tūkst. eurų bauda. E.Masiulis teismo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo – jam skirtas laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, konfiskuota 241 tūkst. eurų.
V.Gapšys pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu – jam teismas skyrė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nuspręsta iš jo išieškoti 8 tūkst. eurų.
Apeliacinio teismo sprendimu kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažinti ir anksčiau išteisinti juridiniai asmenys byloje. „MG Grupei“ skirta 1,1 mln. eurų, Liberalų sąjūdžiui – 376,6 tūkst. eurų, o Darbo partijai – 300 tūkst. eurų bauda.
Kodėl sprendimas pakeistas?
Naujienų portalo lrytas.lt kalbintas advokatas Petras Ragauskas paaiškino, kad skirtingi pirmos ir antros instancijos teismų sprendimai nėra retas atvejis Lietuvos teismų praktikoje.
„Pasitaiko nemažai atvejų, kai Apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertina įrodymus, aplinkybes. Net ir Aukščiausiasis teismas neretai įvertina kitaip, nors jis veikia daug siauresnėje srityje – nebesprendžia faktų klausimo, sprendžia tik teisinės kvalifikacijos klausimus.
Kiekviena instancija tiek ir yra prasminga, kad gali kitaip įvertinti situaciją, tad to bijoti ar pergyventi dėl to nereikia“, – nurodė teisininkas.
Pirmiausiai, anot advokato, suveikia žmogiškas faktorius – teisėjai skirtingai įvertina tam tikras aplinkybes, vienam įrodymų užtenka, kitam – neužtenka.
Kita vertus, tęsė P.Ragauskas, aukštesniame teisme dirba daugiau praktinio darbo patirties turintys teisėjai, dažnai užsiimantys moksline veikla, turintys platesnį požiūrį.
Be to, gali būti ir taip, kad Apeliacinės instancijos teisme atsirado nauji argumentai – tam tikros aplinkybės galėjo būti įvertintos kitame kontekste, tad ir naujas argumentavimas gali lemti kitokį teismo nuosprendį.
„Visa tai įvertinus, manau, kad naujas nuosprendis yra visiškai normalus dalykas. Be abejo, idealas yra, kad nereikėtų keisti nuosprendžio, bet visi suprantame, kad pati instancinės sistemos prasmė ir yra klaidų, padarytų žemesnės instancijos teismuose, ištaisymas“, – kalbėjo P.Ragauskas.
Kaip dažnai pakeičiami teismų sprendimai?
Statistiškai įvertinti, kaip dažnai aukštesnės instancijos teismas pakeičia žemesnės instancijos teismo sprendimą, anot advokato, yra sudėtinga, nes skiriasi pokyčio mastas.
„Jeigu buvo pareikštas kaltinimas dėl kokių nors aštuonių veikų ar epizodų, gali būti taip, kad Apeliacinės instancijos teismas išteisina dėl vienos, o dėl kitų septynių palieka.
Tai ar galima sakyti, kad pakeistas nuosprendis? Taip, jis pakeistas, bet mastas, kuriuo jis pakeistas, yra palyginus nedidelis. Tad tas individualus vertinimas atsiskleidžia ir šiuo atveju – vienam žmogui toje situacijoje atrodo vienaip, kitam – kitaip“, – dėstė jis.
Visgi, P.Ragauskas pripažino, kad toks radikalus pirmos ir antros instancijos teismų sprendimų pokytis yra retesnis – tokių atvejų galėtų būti vienas iš dvidešimties.
„Jeigu žiūrėtume į atvejus, kada pirma instancija visiškai išteisino ir pripažino, kad asmuo yra nekaltas dėl visų epizodų byloje, o Apeliacinės instancijos teismas pasakė, kad kaltas – arba atvirkščiai – tai iš esmės yra gana reti atvejai“, – pastebėjo advokatas.
Tiesa, P.Ragauskas atkreipė dėmesį, kad civilinėse bylose tokių kardinaliai priešingų vertinimų būna dažniau nei baudžiamosiose bylose.
„Civilinėse bylose pats sprendimo priėmimo principas yra truputį kitoks – ten vadovaujamasi įrodymų balanso principu. Kitaip sakant, jeigu labiau tikėtina, kad yra vienaip negu kitaip, tai vienaip ir laimi.
O baudžiamojoje byloje balanso neužtenka – neužtenka pasakyti, kad „yra daugiau šansų, kad tai buvo kyšis negu paskola“. Sprendimas turėtų būti be esminių abejonių – jeigu abejonės išlieka, tuomet abejonės yra teisiamojo naudai.
Tai yra labai aiškus baudžiamosios teisės principas, net turintis konstitucinę kilmę – visos abejonės yra teisiamojo naudai. Jeigu nepavyko išsklaidyti abejonių, tuomet teismas ir priima atitinkamą nuosprendį“, – paaiškino advokatas.
Ar gali LAT nenagrinėti?
Nors Apeliacinio teismo nuosprendis įsigalioja iš karto, jis dar gali būti skundžiamas LAT, tačiau LAT taip pat gali atsisakyti nagrinėti kasacinį skundą.
P.Ragausko teigimu, įprastai LAT priima nagrinėti trečdalį skundų, o civilinėse bylose dar mažiau – maždaug ketvirtadalį.
Visgi, vadinamosios „MG Baltic“ bylos atveju P.Ragauskas teigė esantis beveik tikras, kad LAT tam tikra apimtimi šią bylą nagrinės.
„Jeigu nuteistųjų yra daugiau negu vienas ir jų epizodai daugmaž sutampa, tarkime, jeigu apskundžia ir E.Masiulis, ir R.Kurlianskis, ir jeigu vieno iš jų skundas LAT laikomas nepriimtinu, yra tikimybė, kad kito bus priimtas.
Ir jeigu juos abu liečia tie patys dalykai, tai byla vis tiek realiai bus nagrinėjama dėl jų abiejų. Ir jeigu pasikeistų kvalifikavimas vienam, greičiausiai turės pasikeisti ir kitam“, – įvertino jis.
Kokie galimi LAT sprendimai?
Jeigu LAT šią bylą nagrinės, šis paskutinės instancijos teismas gali priimti įvairius sprendimus – palikti pirmos arba antros instancijos teismų sprendimą arba net grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
„Gali būti, kad bus paliktas pirmos instancijos teismo sprendimas, gali būti, kad bus paliktas Apeliacinio teismo sprendimas, gali būti, kad LAT apskritai įvertins, kad žemesnės instancijos teismai kažko nepadarė ir kad bylą reikia grąžinti nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teisme.
Tai priklauso nuo to, kas bus skunduose ir ką LAT nustatytų, jeigu tuos skundus nagrinėtų“, – nurodė P.Ragauskas.
Maksimalus terminas, per kurį kaltinamieji gali pateikti kasacinį skundą LAT, yra trys mėnesiai. Tuomet, jeigu LAT skundą priims, bylos nagrinėjimas gali trukti apie pusę metų ar daugiau.
„Po kokių devynių mėnesių būtų galima tikėtis LAT sprendimo ir galutinio taško šioje byloje – bent jau Lietuvoje. Nes, turint omeny, kad buvo tam tikrų pasisakymų iš politikų, tikėtina, kad vis dėlto nuteisus kaltinamuosius, atsirastų skundų ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą“, – prognozavo teisininkas.
Kada bus vykdomos bausmės?
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas. Jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos.
Tuo metu Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos, kitaip tariant – nuosprendis turi būti pradėtas vykdyti nedelsiant.
Tad įkalinimo nuosprendį gavę politikai turės būti sulaikyti nedelsiant, gavę finansines bausmes – jas susimokėti.
„Vienintelis variantas yra tai, kad LAT priimtų skundą, ir priimdamas skundą patenkintų prašymą neskubėti su bausmės vykdymu“, – nurodė P.Ragauskas.
