Už tokią prievolę numatantį Ginklų ir šaudmenų įstatymo projektą balsavo 108 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 15 susilaikė.
Pasak įstatymo iniciatorių, asmenys, norintys įsigyti ginklą ar atsinaujinti leidimą, turės kas penkerius metus išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą.
Išimtys numatomos tik profesinės karo tarnybos kariams bei kariams savanoriams, statutiniams pareigūnams bei šauliams.
„Mano požiūriu, šis įstatymas yra žingsnis visuotinės gynybos link. (...) Pilietinio pasipriešinimo kursai tikrai padės ginklų savininkams aiškiau žinoti savo vietą ginkluotos gynybos kontekste. Tai fundamentaliai svarbu, kai žmonės klausia, kokia yra mano vieta, koks gali būti mano vaidmuo“, – posėdžio metu kalbėjo vienas iš projekto iniciatorių, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Tuo metu iniciatyvą iš esmės remiantis Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis teigė matąs tam tikrų rizikų, ar toks reikalavimas netaps formalumu.
„Dažnu panašiu atveju, tampa tiesiog formalus reikalavimas. Jaučiu, kad ir čia gali taip nutikti“, – kalbėjo A. Mazuronis.
„Mintis ir idėja yra teisinga – tik techniškai ją įgyvendinus“, – nurodė jis ir pridūrė, kad balsuodamas susilaikys.
Seimui apsisprendus, įstatymo nuostatos įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d.
NSGK pirmininkas viliasi, kad šios pataisos bus priimtos mėnesio bėgyje ir įsigalios nuo sausio 1 dienos.
Leidimus laikyti nešiotis A, B kategorijos ginklus turi apytiksliai 57 tūkst. asmenų. Prognozuojama, kad kitąmet leidimus turės atnaujinti apie 12 tūkst. asmenų. Vertinant tokius duomenis, skaičiuojama, kad per metus pilietinio pasipriešinimo kursus išklausys apie 20 tūkst. ginklą norinčių įsigyti asmenų. Tam kasmet reikėtų atseikėti apie 20 tūkst. eurų.
