„Ši istorija dar nesibaigė. Kaip ji pasibaigs – mes matysime. Tačiau akivaizdu, kad tie pasisakymai – tai nebuvo vienkartinis, taip sakant, slip of the tongue (liet. leptelėjimas), bet tai dalykai, kurie kartojasi. Matyt, sąmoningai einama į tam tikrą priešpriešą“, – Eltai susiklosčiusią situaciją VKI komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
„Sakyčiau, kad kultūros ministras savo arsenale esančias priemones naudoja. Naudoja racionaliai, nepernelyg agresyviai, o tiesiog reaguodamas į tuos pasisakymus, kurie tikrai sukelia nuostabą, matyt, ne vienam Lietuvos gyventojui, ne tik institucijų atstovams ar politikams“, – aiškino ji.
ELTA primena, kad Kultūros ministerija spalio pabaigoje pasiūlė A. Valotkai abipusiu susitarimu nutraukti darbo santykius. Toks raštas vadovui skirtas po pasisakymų konferencijoje, kurios metu VKI viršininkas nepagarbiai kalbėjo apie pavėžėjus – esą jie „kalba „čiurkų“ kalbomis“. Pats A. Valotka tikino sakęs ne „čiurkų“, o „tiurkų“.
A. Valotkos sprendimas likti pareigose yra „antausis valstybei“, teigė kultūros ministras Simonas Kairys.
„Jei iki šiol ponas Valotka dalindavo kalbinius antausius vienai ar kitai visuomenės grupei, tai toks neatsiliepimas į mano siūlymą nutraukti darbo santykius – čia jau antausis, sakyčiau, pačiai valstybei“, – LRT radijui antradienį A. Valotos sprendimą komentavo S. Kairys.
A. Valotka kritikos dėl savo pasisakymų sulaukia nebe pirmą kartą. Kultūros ministerijos suburta komisija A. Valotkai rugpjūčio mėnesį jau skyrė pastabą dėl jo pasisakymų radijo laidoje, kurios metu VKI vadovas nurodė, jog lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos. VKI viršininkas taip pat prilygino šiuos užrašus rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.
Tuo metu kovo mėnesį VKI sulaukė kritikos dėl šalies institucijoms išsiųsto rašto, kuriame nurodė, jog planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias.
