„Už“ P.Gražulio teisinės neliečiamybės naikinimą balsavo 83 Seimo nariai, „prieš“ balsavusių ar susilaikiusių nebuvo. „Už“ tai, kad R.Žemaitaičiui būtų pradėta apkalta, balsavo 82 parlamentarai, balsavusių „prieš“ ar susilaikiusių taip pat nebuvo.
Pirmasis prie tribūnos stojo P.Gražulis. Savo šou jis pradėjo dar ryte. Politikas į Seimą atsinešė Šventąjį Raštą. Tiesa, žurnalistams paprašius surasti jame konkrečią vietą, kurią P.Gražulis vis cituoja, kalbėdamas apie homoseksualius asmenis, kelias minutes Bibliją pravartęs parlamentaras nerado, ko ieškojo.
Nors į pagalbą kolegai atskubėjo P.Gražulio padėjėjas Naglis Puteikis, galiausiai teko citatų ieškoti kitur.
Pasisakyti prie Seimo plenarinių posėdžių tribūnos P.Gražulis taip pat atėjo su Šventuoju Raštu rankose. Jis vėl skėlė kalbą apie homoseksualius asmenis, tuomet parlamentarams paleido parengtą vaizdo įrašą, kuriame priminė kitų politikų ir visuomenininkų „nuodėmes“ – įvairius aštresnius pareiškimus.
Pavyzdžiui, įraše buvo ištraukos iš visuomenininko Olego Šurajevo vizito Seime, kai šis kelis parlamentarus išplūdo necenzūriniais žodžiais, primintas ir Arūno Valinsko pasisakymas, kad tokius, kaip Waldemaras Tomaszewskis, „reikėtų šiaip jau šaudyti“.
„Taip kad aš daug švelnesnius žodžius vartojau, kalbėdamas su jaunuoliais ir gindamas krikščioniškas vertybes“, – pasibaigus sukurptam filmukui sakė P.Gražulis.
Kolegą palaikyti iškart puolė valstietis Dainius Kepenis, aiškindamas, kad 80 proc. Lietuvos gyventojų esą yra katalikai, todėl jie klauso, kas parašyta Šventajame Rašte.
„Petras ką tik citavo Šventąjį Raštą. Tai yra žmogus, vienas iš nedaugelio, kuris jo laikosi. Verta būtų laikytis visiems, kurie deklaruoja esą katalikai. Jis tikrai laikosi jo, stengiasi, jeigu nesilaiko – atgailauja, ko negaliu pasakyti apie tuos, kurie Biblijos visiškai neskaitė“, – kalbėjo D.Kepenis.
„Stovėdamas čia aš esu ramus, kad išsakiau tai, kas vyksta Lietuvoje, ir mano mintis nenukreipta į tuos vaikus, kurie suklaidinti, bet į jus, suaugusius, kurie propaguojate homoseksualius santykius kaip gėrį. O tai yra blogis“, – aiškino P.Gražulis.
Savo ruožtu konservatorė Dalia Asanavičiūtė per jai skirtą laiką nusprendė kreiptis ne į Seimo narius, o į žmones.
„Aš noriu kreiptis į rinkėją su pamąstymu, ar tokie Seimo nariai jums tinka? Ar tinka Seimo narys, kuriam sudaryta jau šešta tyrimo komisija? Netiesa, kad ji sudaryta tik per konservatorių valdymo laikotarpį. Ji buvo sudaryta ir per valstiečių, ir per socialdemokratų valdymo laikotarpį.
Ar jums tinka Seimo narys, kuriam gresia apkalta ne dėl to, kad jis skelbia savo politines, krikščioniškas ar kitokias pažiūras, bet dėl to, jog jis, pasinaudodamas savo galia, savo įtaka, savo neliečiamumu siekia naudos sau ir savo verslui, piniginei, kišenei?“ – retoriškai klausė D.Asanavičiūtė.
P.Gražulio pusėn stojo ir Mindaugas Puidokas, taip pat citavęs Šventąjį Raštą.
„Daug girdėjome čia Šventojo Rašto citatų, bet išklausęs jas supratau, kad beveik niekas čia nepakliūsime į dangaus karalystę, nes nuodėmių turi visi“, – ironizavo liberalas Eugenijus Gentvilas.
Liberalas atkreipė dėmesį, kad P.Gražulio elgesį reikia vertinti remiantis ne Biblija, o Konstitucija: „Kokius tik norite Šventuosius Raštus cituokite, tai neturi reikšmės.“
Vienas po kito Šventąjį Raštą citavę parlamentarai užkliuvo ir „laisviečiui“ Vytautui Mitalui.
„Aš gal tik pastebėsiu, kad tie Šventojo Rašto skaitymai, kurie pasipylė iš vienos ir kitos pusės, Seimo salėje jiems nėra vieta. Lietuvoje nėra valstybinės religijos ir tai įtvirtinta pagal Konstituciją. Tiesą pasakius, sekmadienį aš buvau bažnyčioje, jeigu kas nors norite, galime nueiti ir kartu“, – pasiūlė V.Mitalas.
Spalio mėnesį generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti P.Gražulio teisinę neliečiamybę, siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl tyčiojimosi ir niekinimo, nukreipti į LGBT bendruomenę.
Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas po praėjusių metų gegužę parlamente užfiksuotų P.Gražulio pasisakymų apie homoseksualius asmenis. Seimas tąkart svarstė įstatymų projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius.
Nuosprendis – ir R.Žemaitaičiui
Parlamentarai sprendė ir dėl R.Žemaitaičio apkaltos proceso. Seimo narys savo antisemitiniais pareiškimais ne kartą papiktino tarptautinę bendruomenę.
Politikas apkaltino žydus esą vykdžius „lietuvių holokaustą“, viešai dalinosi antisemitiniais pareiškimais. Generalinė prokuratūra dėl parlamentaro antisemitinių pareiškimų yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
Specialiosios komisijos išvadose rašoma, kad minėtais veiksmais R.Žemaitaitis galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, pagrįstumą; Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą R.Žemaitaičiui pateikti kaltinimai yra pagrįsti, todėl yra pagrindas pradėti šiam Seimo nariui apkaltos procesą Seime.
Tiesa, dalis opozicijos jau iš anksto pareiškė, kad balsavime dėl R.Žemaitaičio apkaltos nedalyvaus.
„Kažkaip mes apkaltas nuvalkiojome iki tiek, kad, jeigu kažkada žodis apkalta priminė Pakso apkaltą su visais argumentais, su tarnybų išvadomis, su įslaptinta medžiaga, dabar žodis apkalta primins Gražulį ir kels natūralią šypseną.
Taip jūs sugebėjote per šią kadenciją apkaltas nuvalkioti“, – kalbėjo Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė, pridūrusi, kad valdantieji R.Žemaitaičiui ir jo naujai partijai tiesiog padarė gerą reklamą.
Socialdemokratė Dovilė Šakalienė savo ruožtu tikino, kad šitoje diskusijoje labai svarbu suprasti vieną dalyką – saviraiškos laisvė ir antisemitizmas nėra tapatūs.
„Priminsiu Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalį, kurioje yra nedviprasmiškai įvardinta, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, įskaitant tautinės neapykantos kurstymą“, – citavo ji.
„Laisvietis“ Artūras Žukauskas svarstė, kad R.Žemaitaičio retorika prieštarauja ir demokratiniams principams.
„Mes visi pažįstame R.Žemaitaitį kaip perspektyvų, aktyvų politiką, turintį iškalbą, gerą išsilavinimą, tinkamą politikui. Mes esame visi liudininkai to, kaip jis bando daryti politinę karjerą.
Tačiau jo pasirinktas kelias, manau, nėra tinkamas, nes Komisijos tyrimo metu mes atskleidėm, kad jis antisemitine retorika, tai yra, neapykantos kalba, turime rimtas prielaidas manyti, kad jis naudoja sąmoningai, sistemingai, ir naudoja ją pritaikydamas politinės propagandos technologijas.
Akivaizdu, kad mūsų kolega siekia aplink save sutelkti politinę jėgą neapykantos kalbos pagrindu. Šis principas ne tik prieštarauja 25 Konstitucijos straipsniui, bet jis iš principo prieštarauja demokratinėms vertybėms“, – aiškino A.Žukauskas.
