Veiksmai – tik parodomieji?
Praėjusią savaitę posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) patvirtino Valstybės gynybos planą – dokumentą, kuris kiekvienam šalies gyventojų turėtų padėti susigaudyti, kokia būtų jo vieta karo atveju.
Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R.Karbauskis tikino, kad aiškumo nuo Prezidentūros pristatyto plano nepadaugėjo – buvęs Seimo narys teigė, kad jis vis dar nežinotų savo vietos, jaigu Lietuvoje kiltų krizė.
„Manau, kad nei aš, nei jūs, nei jūsų operatorius ar garso operatorius nežino, ką reikėtų daryti, prasidėjus krizei. Mes iš tiesų turime šią problemą, ir ją reikėtų spręsti, kad visi viską žinotų.
Šioje vietoje yra daug parodomojo, rinkiminio kalbėjimo, bet realybėje nei seniūnai, nei merai, nei pareigūnai, kurie turėtų mums padėti žinoti, suprasti, tų sprendimų nesiima“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo R.Karbauskis.
Valstiečių šešėlinės Vyriausybės ministras pirmininkas kalbėjo, kad žemės ūkyje, grūdų sektoriuje esantys žmonės nežino, kaip jie turėtų elgtis karo atveju, nors būtent jų sandėliuose yra didžiulis kiekis Lietuvoje užauginamų grūdų.
„Bet mes nežinome, ką reikėtų daryti tuo atveju, jeigu prasidėtų kažkokie kariniai veiksmai – reikėtų dalinti grūdus žmonėms, reikėtų juos kažkaip išskirstyti į mažesnius sandėlius.
Tokio algoritmo nėra daroma, nėra apie tai šnekama, ūkininkai iš viso nežino, ką tokiu atveju reikėtų daryti su savo išauginta produkcija.
Šiai valdžiai yra nusispjauti į šias problemas realybėje, o deklaruoti, aišku, jie yra pasiruošę viską, ką tik reikia, kad tik žmonės labiau išsigąstų“, – įvertino politikas.
Anot R.Karbauskio, valdančiųjų įspėjimai apie galimą priešiškos valstybės puolimą tik gąsdina Lietuvos gyventojus.
„Retorika apie būsimą karą, apie valandą X, yra retorika, kuri yra absoliučiai griaunanti, ji yra niekam nereikalinga, nenaudinga Lietuvai, bet mes suprantame, kad ji yra skleidžiama tam, kad skatintų žmones bijoti – galbūt bijant nebeiti į rinkimus, o jeigu žmonės ir eis į rinkimus, tuomet balsuoti už tuos, kurie neva yra pasiruošę tą valstybę ginti.
O realiai, manau, kad konservatoriai būtų pirmieji, kurie išsibėgiotų“, – įsitikinęs R.Karbauskis.
Anot jo, pats Valstybės gynybos planas yra reikalingas, tačiau kalbėjimas apie dieną, kai Lietuva gali būti užpulta – tik gyventojų bauginimas.
„Kai krašto apsaugos ministras susipyksta su komiteto pirmininku dėl to, kaip turi atrodyti karo komendantūros ir kaip apie tai turi būti šnekama, kas turi būti už jas atsakingas, tai nesukelia pasitikėjimo nei ministerija, nei Seimo komitetu, nei valdžia visumoje“, – pabrėžė jis.
R.Karbauskis įsitikinęs, kad kol Ukraina sugeba priešintis, tol saugumo prasme Lietuvai didesnės grėsmės nekyla.
„Deja, niekas iš dabartinės valdžios nedrįsta tų dalykų pasakyti, o aš tai sakau – grėsmė dabar nėra didesnė nei ji buvo prasidėjusi Rusijos agresijai Ukrainoje. Yra tik pasikeitusi retorika dėl artėjančių rinkimų“, – tikino jis.
Buvęs parlamentaras teigė norintis nuraminti visuomenę, kad dabar visai nereikia tikrintis, ar asmens dokumentų galiojimo laikas nepasibaigė ar krautis išvykimo krepšio.
Didžiausia problema – nepasitikėjimas
Be to, R.Karbauskis įsitikinęs, kad keli papildomi tankai Lietuvos nepadarys saugesnės, o didžiausias pavojus Lietuvos saugumui – dabartiniai valdančiųjų sprendimai, skatinantys nepasitikėjimą valdžia, ir dėl to – pačia valstybe.
„Didžiausia problema yra pasitikėjimas valdžia. Ši valdžia padarė viską, kas įmanoma, kad pasitikėjimo šia valdžia nebūtų
O mūsų žmonių nuomone, valdžios palaikymas labai dažnai sutampa su valstybės palaikymu. Tai galbūt nėra teisinga, bet taip atsitinka. Žmonės, kurie nusivylę dabartine situacija, be abejo, nemato tokių stiprių argumentų palaikyti savo valstybę“, – kalbėjo jis.
Tarp valdančiųjų veiksmų, skantinančių visuomenės nepasitikėjimą, R.Karbauskis įvardijo bandymus diskredituoti prezidentą, atvirą ginčą tarp Arvydo Anušausko ir Lauryno Kasčiūno.
„Žmonės gyvena visai kitu ritmu. Tai yra pagrindinė problema – kad valdžios sprendimai nuvilia visuomenę, ir valstybės saugumui tai sukelia didžiausią problemą.
Ne papildomais keliais tankais tapsime saugesni, bet darydami sprendimus, kuriais jie jaustųsi saugesni dėl savo ekonominės gerovės, vaikų saugumo“, – kalbėjo jis.
