Tačiau arši diskusija jau kelios dienos vyksta viešojoje erdvėje, kur Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkas A.Valotka savo kritikėms rašo bakalauro darbo apimties atsakymus į dar ilgesnius priekaištus.
O kur dar baisi statistika, kuri skelbiama Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros atliktoje studijoje. Joje teigiama, jog 2010 metais 66,43 proc. mūsų šalies gyventojų manė, kad lietuvių kalba yra pati reikalingiausia, o po dešimties metų, 2020-aisiais, taip manė vos 25 proc. žmonių.
Likusieji, matyt, susikalba su Vilniaus gatves užplūdusiais pavežėjais iš įvairių pasaulio kampų, kurių kalbą čiurkų, o gal tiurkų pavadinęs VKI viršininkas stumiamas iš posto.
Kiek ir kokių žodžių lietuviškai turi mokėti keleivius iš vienos gatvės į kitą vežantys užsieniečiai, ginčijamasi jau seniai. Tačiau lietuvių kalbos nemokančių vairuotojų tik daugėja.
Skaičiuojama, kad užsieniečiai vairuotojai sudaro apie trečdalį pavežėjų Vilniuje. Šiuo verslu užsiimanti kompanija „Bolt“ skelbia, kad apie 11 proc. pas juos dirbančių vairuotojų – ukrainiečiai, o dauguma kitų atvykę iš vadinamųjų trečiųjų šalių. Dauguma jų iš keleivių išmoko pasisveikinti ir atsisveikinti, tik kažin ar mokėtų ką nors perskaityti. Bet ar tai būtina?
Štai Vilniaus Paupio rajone gal trejų metų pyplys spardė ir bandė išjudinti gatvės apšvietimo stulpą. Spardė tol, kol mama parodė ant stulpo kabantį kažkokį lapelį.
„Čia parašyta: neišversk stulpo. Tik kas galėjo žinoti, kad tu jį spardysi?“ – mažyliui paaiškino mama ir chuliganizmas iškart buvo sustabdytas.
Tad gal ir vairuotojams galima išversti, kad pakelėse parašyta: „neišversk stulpo“, „neviršyk greičio“, „nepriekabiauk“. Tikrai bus saugiau.
