„Svarstome šitą klausimą, klausimas yra aktualus, gyvename šalia abiejų nedraugiškų valstybių sienos. Ta siena tikrai yra labai ilga“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Tikrai toliau svarstysime, kiek ekonomiškai racionalu sumažinti sienos praleidimo punktų skaičių taip, kad, viena vertus, nenukentėtų mūsų ekonomika, antra vertus, būtų užtikrintas šalies saugumas“, – sakė prezidentas.
Įvertinti galimybę uždaryti PKP, kuriais pervežama daugiausia kontrabandos, trečiadienį vykdant parlamentinę kontrolę pasiūlė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė, kad tokiam sprendimui būtinas teisinis paaiškinimas, jį reiktų suderinti su Europos Komisija.
Tuo metu Suomija, didėjant per Rusiją atvykstančių migrantų be dokumentų srautams, antradienį nusprendė apsvarstyti galimybę uždaryti PKP ties 1,3 tūkst. km ilgio siena.
G. Nausėdos vertinimu, toks Helsinkio žingsnis – pagrįstas.
„Manau, kad Suomijos sprendimas yra pagrįstas labai objektyvia informacija ir duomenimis, kad gali būti tokio pobūdžio iššūkių“, – tikino G. Nausėda.
ELTA primena, kad nuo rugpjūčio vidurio jau laikinai uždaryti Šumsko ir Tverečiaus PKP su Baltarusija.
Lenkijos pasienyje su Baltarusija veikia vienas pasienio kontrolės punktas, Latvijos pasienyje – du, o Lietuvos pasienyje – keturi.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vasaros pabaigoje yra užsiminusi apie svarstymus dėl Lavoriškių ir Raigardo PKP uždarymo, tačiau jie, anot politikės, nėra formalūs.
