Šiuo metu VSAT yra trys pasienio rinktinės – Vilniaus, Varėnos ir Pagėgių.
Vilniaus rinktinės pasieniečiai dirba pasienyje su Baltarusija ir Latvija, Varėnos – įgyvendina funkcijas pasienio ruože prie Baltarusijos ir Lenkijos sienų, o Pagėgių – prie Rusijos ir Latvijos sienų, teritorinėje jūroje, priekrantėje bei Kuršių mariose.
Pasak ministerijos, tai leis operatyviau valdyti rizikas, padidinti reagavimo greitį į valstybės sienos pažeidimus, užtikrinti efektyvesnį paieškos ir gelbėjimo darbų valdymą nelaimės vietoje. Be to, atkurta rinktinė užtikrins efektyvesnę kovą su kontrabanda bei neteisėta migracija – numatyti migracijos ir kriminalinės žvalgybos padaliniai.
Pakrančių apsaugos pasienio rinktinė prisidės ir prie strateginių objektų apsaugos – į jos saugomą ruožą patenka Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Pasak ministrės Agnės Bilotaitės, atsižvelgiant į karo Ukrainoje patirtį ir sąlyginai mažą atstumą iki Rusijos teritorijos, būtina užtikrinti operatyvų reagavimą į galimus incidentus SGD terminalo teritorijoje.
Keičiant Pagėgių pasienio rinktinės teritoriją, Pakrančių rinktinei būtų priskirtos funkcijos pasienyje su Rusija ir Latvija, teritorinėje jūroje, Kuršių mariose, jūrų uostuose bei Palangos oro uoste. Rinktinei būtų priskirtos Neringos, Uosto ir Palangos pasienio užkardos.
Tuo metu Pagėgiai liktų atsakingi už sausumos pasienį su Rusija. Tačiau šiai rinktinei būtų priskirtas ir Šiaulių karinis oro uostas.
Nutarimo projektu siūloma patikslinti ir Vilniaus pasienio rinktinės teritoriją, įtraukiant į ją Vilniaus bei Kauno oro uostus.
Numatoma, kad tokie pokyčiai įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d.
Pakrančių pasienio rinktinė Lietuvoje veikė iki 2020 m. sausio pradžios., tačiau vėliau buvo apjungta su Pagėgių rinktine.
Apie tai, kad, reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją, ketinama atkurti šią rinktinę, rugsėjį užsiminė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Lietuva su Rusijos Federacija turi 255 km sausumos sieną, Kuršių mariomis – 18 km, Baltijos jūra – 22 km. Kuršių mariose bei Baltijos jūroje valstybės siena saugoma jūrine sienos stebėjimo sistema, kurią sudaro termovizorinė įranga, dieninės vaizdo kameros bei radiolokacinė įranga. Atsižvelgiant į gamtines sąlygas pasienyje su Rusijos Federacija yra įrengta 46 km fizinio barjero.
