„Pirma, joks įstatymas – Seimo laikinųjų komisijų ar Seimo statutas nenumato pareigos Seimo laikinosios komisijos pirmininkui turėti leidimą dirbti su slapta informacija. Tokio reikalavimo tiesiog nėra. Leidimai dirbti su slapta informacija privalomi pagal pareigas – komitetų pirmininkams, atskirų komitetų nariams. Tokį sąrašą tvirtina Seimo pirmininkas, aš tokių pareigų neužimu“, – trečiadienio vakarą savo „Facebook“ paskyroje rašė V. Bakas.
„Prezidentui prieš darant tokius pareiškimus reiktų pasiskaityti įstatymus ar bent paklausti patarėjų apie Seimo laikinųjų komisijų darbą“, – nurodė jis.
Politikas taip pat nurodė, kad „Seimas, priimdamas nutarimą atlikti parlamentinį tyrimą įpareigojo užtikrinti komisijos veiklos viešumą“. Taip pat, pažymėjo jis, komisija tiria galimai neteisėtą institucijų veiklos kišimąsi į rinkimus. Tokie galimi pažeidimai, tęsė V. Bakas, negali būti įslaptinti.
„Tokios informacijos įslaptinimas yra neteisėtas. Komisija nustačiusi tokius atvejus gali inicijuoti procedūras, kad tokia informacija būtų išslaptinta“, – rašė komisijos pirmininkas.
Be to, pastebėjo V. Bakas, kad kaip ir kiti Seimo nariai, jis turi teisę dirbti su informacija, turinčia „Riboto naudojimo“ žymą.
„Kiekvienas Seimo narys pagal pareigas turi teisę dirbti su Riboto naudojimo žyma žymima informacija, taigi tokią teisę turiu pagal įstatymą ir jos pakanka, kad tyrimas būtų atliktas“, – nurodė „Vardan Lietuvos“ narys.
Trečiadienį prezidentas G. Nausėda pareiškė, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija, skirta galimai neteisėtai VSD veiklai tirti, yra nelegali, nes jos pirmininkas V. Bakas neturi leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
Kaip pranešta anksčiau, trečiadienį posėdžiavusi tyrimo komisija susitiko su Generalinės prokuratūros atstovais. Šie paragino V. Baką nusišalinti nuo pirmininko pareigų, mat, pasak jų, taip gali būti neužtikrintas tyrimo objektyvumas.
Po posėdžio V. Bakas žurnalistams patikino nusišalinti neketinąs.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę tyrimo komisija buvo susirinkusi į pirmąjį posėdį ir nutarė paprašyti atsakingų institucijų su pranešėjo istorija susijusios informacijos. Taip pat nutarta kreiptis į Generalinę prokuratūrą, žvalgybos kontrolierių.
Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija sieks atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat būtų siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija sieks išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Komisija turės pateikti savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui iki kitų metų kovo 10 d.
Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
