„Visi posėdžiai turėtų būti uždari. Motyvuojame ir atkreipiame dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti ir pranešėjo konfidencialumą, apsaugą pagal Pranešėjo apsaugos įstatymą, bei Valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą (...). Manome, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdžiai turėtų būti uždari“, – trečiadienio popietę vykusiame posėdyje kalbėjo N. Grunskienė.
Jai antrino ir prokuroras Artūras Urbelis, primindamas, kad anksčiau klausimą nagrinėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nagrinėjo slaptą informaciją.
„Kas yra susiję su pranešėju – šie klausimai turėtų būti svarstomi uždarai“, – tvirtino A. Urbelis.
„Papildomai noriu priminti – NSGK kolegos žino, kad šie klausimai buvo nagrinėjami posėdyje su žyma „Slaptai“, – kalbėjo prokuroras.
Prokurorai taip pat siūlo tyrimo metu apklausti ir laikinosios komisijos pirmininką V. Baką, į kurį 2019 m. ir kreipėsi pranešėjas.
„Manytume, kad būtų tikslinga apklausti ir jus – kaip buvusį NSGK pirmininką, į kurį kreiptasi“, – aiškino N. Grunskienė.
„Būtent Vytautas Bakas buvo pirmas žmogus ir pirmas, kuris pažeidė galiojančius teisės aktus“, – teigė A. Urbelis, nurodydamas, kad, remiantis įstatymu, pranešėjas turi teisę kreiptis ne į NSGK pirmininką, bet į komitetą apskritai.
„Kilo daug klausimų, ar šis pranešimas, iki patekimo į teisėsaugos organus, nebuvo parodytas tretiesiems asmenims“, – tęsė jis.
Prokuroras iškėlė klausimą dėl nešališkumo. Pasak A. Urbelio, komisijos klausimyne keliami uždaviniai yra susiję ir su pačiu V. Baku – kaip buvusiu Sauliaus Skvernelio rinkiminės kampanijos štabo vadovu. Prokuroras paragino V. Baką nusišalinti nuo komisijos darbo.
„Gaunasi, pirmininkas nori save išsitirti? (...) Apie kokį nešališkumą mes galime kalbėti?“ – retorinė klausimą kėlė A. Urbelis.
„Raginame šios komisijos pirmininką nusišalinti – teikti komisijai nusišalinimą ir komisija priimtų sprendimą šiuo klausimu, kad nekiltų abejonių dėl tyrimo objektyvumo“, – paragino jis.
A. Urbelis taip pat nurodė, kad ankstesnės kadencijos Seimo NSGK, atlikdamas parlamentinės kontrolės analizę ir aiškinęsis situaciją, nebuvo susipažinęs su pranešėjo pateikta informacija.
V. Bakas neigė tokius pareiškimus ir ragino prokurorą „nutraukti spekuliacijas“.
„Visiška netiesa, kad komitetas nežinojo apie tą informaciją. Pirma, komitetui, prieš tyrimą 2020 m., buvo pateikta visa medžiaga – įskaitant ir pranešėjo pateiktą informaciją“, – kalbėjo V. Bakas.
V. Bakas taip pat neigė svarstymus, esą jis galėjo pateikti šią informaciją trečiosioms šalims. Politikas pabrėžė, kad Generalinę prokuratūrą pasiekė pranešėjo informacija 2019 m. balandžio 25 d. – dieną po to, kai informacija pasiekė V. Baką.
„Gerbiamas prokurore – jeigu jūs mane įtariate, kad aš kažkam perdaviau medžiagą, prašau pagrįskite“, – į A. Urbelį kreipėsi V. Bakas.
„Jūs keturis metus turėjote teisę mane apklausti – to nepadarėte“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad Seimui nebūtų reikėję steigti laikinosios komisijos, jeigu, pasak V. Bako, Generalinė prokuratūra būtų atlikusi savo darbą.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę tyrimo komisija buvo susirinkusi į pirmąjį posėdį ir nutarė paprašyti atsakingų institucijų su pranešėjo istorija susijusios informacijos. Taip pat nutarta kreiptis į Generalinę prokuratūrą, žvalgybos kontrolierių.
Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija sieks atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat būtų siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija sieks išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Komisija turės pateikti savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui iki kitų metų kovo 10 d.
Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
