Naujienų portalas lrytas.lt pasidomėjo, kaip valstybės gynybai bus pasitelkiami Lietuvos piliečiai ir kokią konkrečią funkciją karo atveju turėtų atlikti asmuo, priklausantis vienai ar kitai profesijai.
Kaip skirstomi šalies gyventojai?
Kilus ginkluoto užpuolimo grėsmei, valstybėje yra skelbiama mobilizacija – kitaip tariant, valstybė yra pertvarkoma taip, kad visi ištekliai (žmogiškieji, finansiniai) būtų sutelkiami valstybės gynybai ir kitų gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymui.
VGP yra numatytos šešios gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos: vykdyti ginkluotą valstybės gynybą, tęsti valstybės valdymą, užtikrinti ekonomikos ir civilinės infrastruktūros funkcionavimą, pasirūpinti gyventojų būtinaisiais poreikiais, palaikyti vidaus saugumą ir tęsti Lietuvos tarptautinę veiklą.
Tad šiems šešiems gyvybiškai svarbiems uždaviniams įgyvendinti mobilizacijos atveju bus pasitelkiami visi šalies gyventojai.
Pagal galimą vietą karo atveju šalies piliečius galima suskirstyti į keturias grupes.
Pirmoji grupė – tai ginkluotųjų pajėgų nariai, kurie dalyvauja ginkluotos gynybos veiksmuose arba yra rezervas ir gali būti pašaukti pagal amžių kaip karo prievolininkai.
Paskelbus visuotinę mobilizaciją, visi Lietuvos kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai – 18–60 metų vyrai ir moterys, kurie yra įgiję pradinį karinį parengtumą, šaukiami į karo tarnybą.
Taip pat į šią grupę, be Lietuvos kariuomenės ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP), įvedus karo padėtį, patenka Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Viešojo saugumo tarnyba (VST), Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT), Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) koviniai būriai.
Be to, visi 18–60 metų vyrai, net ir neatlikę karinės tarnybos, karo padėties atveju yra potencialūs karo prievolininkai, ir, esant poreikiui, gali būti pašaukti į kariuomenę.
Antroji grupė – civilinio mobilizacinio personalo rezervo (CMPR) nariai, kurie karo atveju turės tęsti savo darbą tam, kad minėtosios gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos ir toliau būtų užtikrintos.
CMPR nariai – tai yra apie 60 tūkst. Lietuvos piliečių, jau pasirašiusių mobilizacines sutartis, kuriose yra aiškiai apibrėžta jų funkcija karo metu. Šių žmonių fronto linija – įprasta jų darbo vieta.
Tarp CMPR narių yra dalis šalies medikų, policininkų, ugniagesių, komunalininkų, taip pat Seimo nariai, savivaldybių įmonių vadovai ir kiti gyvybiškai svarbias funkcijas užtikrinančių profesijų atstovai.
Piliečių, patenkančių į CMPR, sąrašas šiuo metu vis dar yra pildomas, įtraukiant vis daugiau žmonių, privataus verslo darbuotojų.
Jeigu asmuo nežino, ar yra įrašytas į CMPR, vadinasi, jis nėra įrašytas.
Tačiau, nepaisant to, ar asmuo įtrauktas į CMPR, ar ne, kol jis nėra valstybės pakviestas atlikti būtinuosius darbus ar kokias nors kitas funkcijas, ir mobilizacijos atveju toks asmuo tęsia savo įprastą darbą.
Jeigu asmuo, atitinkantis karo prievolininko sąlygas, yra įtrauktas į CMPR, tuomet jo tarnyba kariuomenėje atidedama.
Trečioji grupė žmonių yra tie, kurie šiuo metu nepriklauso nei ginkluotosioms pajėgoms, nei CMPR.
Šių žmonių funkcija karo metu yra mažiausiai apibrėžta, kitaip tariant – tokie asmenys valstybės bus kviečiami pagal konkretų poreikį.
Pirmiausiai, paskelbus mobilizaciją, šie asmenys turės tęsti savo įprastą darbą, tačiau jie gali būti pakviesti arba į karinę tarnybą, arba atlikti būtinuosius darbus.
Pagal konkrečią situaciją karo komendantas nustatys būtinuosius darbus, kuriems atlikti reikės gyventojų pagalbos. Tai gali būti apkasų kasimas, fortifikacija, maisto gamyba, humanitarinės paramos dalinimas ir daugybė kitų užduočių.
Būtinųjų darbų tvarka yra reglamentuota – numatomi tabeliai, žymimos valandos, kiek laiko asmuo atliko būtinuosius darbus, už šiuos darbus atsiskaitoma.
Būtinieji darbai skiriami asmenims nuo 18 metų, tuo metu amžiaus limito šiems darbams atlikti nėra.
Neįgalieji, vyresni kaip 65 metų asmenys, nėščios, neseniai pagimdžiusios, krūtimi maitinančios moterys, asmenys, auginantys vaiką iki 3 metų, asmenys, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, gali būti skiriami dirbti būtinuosius darbus tik su jų sutikimu.
Ketvirtoji grupė – piliečiai, kuriais reikės pasirūpinti, arba piliečiai, kurie turės pasirūpinti neįgaliais, senyvo amžiaus žmonėmis, mažamečiais vaikais, kuriems reikalinga priežiūra.
Visgi, realiu karo atveju ir keičiantis situacijai valstybėje, gyventojų funkcijos taip pat gali keistis: pavyzdžiui, į karo prievolininko amžių patenkančiam vyrui gali tekti dirbti būtinuosius darbus, jeigu šalyje pritrūks ginklų.
Arba, jeigu priešo pajėgos priartės tiek, kad nebeliks poreikio tiekti vandenį ar elektrą, tuomet ir CMPR nariai, ir visi kiti šalies gyventojai turės pereiti prie ginkluotos gynybos.
Kaip tai galėtų atrodyti realybėje?
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vilkelis naujienų portalui lrytas.lt paaiškino, kokią vietą karo atveju galėtų užimti skirtingų profesijų atstovai.
50 metų mokytoja iš Klaipėdos
Pasak V.Vilkelio, švietimo sistemos darbuotojai per administracijos direktorių arba karo komendantą būtų kviečiami atlikti tam tikrus būtinuosius darbus – savo įprastos veiklos jie netęstų.
„Švietimo sistema nepatenka į gyvybiškai svarbias funkcijas – ji yra remiančioji. Kadangi labai daug gyvybiškai svarbių funkcijų turi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – dėl gyventojų evakuacijos, jų priežiūros ir panašiai, tai didžioji dalis mokyklų infrastruktūros bus naudojama šioms priemonėms įgyvendinti.
O kadangi pati infrastruktūra yra švietimo sistemos, tai ir švietimo sistemos darbuotojai bus kaip paramos elementas ten patalpintiems nariams prižiūrėti, juos globoti, galiausiai – pačios infrastruktūros priežiūrai.
Nes jeigu į švietimo įstaigą bus įkelta šimtai senolių ar kariškių vaikų, vienas ūkvedys jų neprižiūrės“, – paaiškino V.Vilkelis.
40 metų vadybininkas iš Vilniaus, neturintis jokios karybos patirties
Tai, ar toks asmuo bus pakviestas į kariuomenę, ar ne, anot V.Vilkelio, priklausys nuo situacijos šalyje ir kariuomenės poreikio.
Pirmąja karinės mobilizacijos banga bus kviečiamas aktyvusis rezervas, vėliau – parengtasis rezervas. Tačiau, kadangi įstatymas karinę prievolę numato iki 60 metų, ir netarnavęs asmuo po kurio laiko galėtų būti pašauktas į kariuomenę.
V.Vilkelis nurodė, kad jeigu asmuo nėra kviečiamas pagal karinę prievolę, ir jeigu jo darbas nepatenka po gyvybiškai svarbiomis funkcijomis, jis gali būti pakviestas atlikti būtinuosius darbus, savanoriškai prisijungti prie ginkluotos kovos arba prie nevyriausybinių organizacijų (NVO).
„Kijeve 25 tūkst. automatų buvo išdalinti gatvėse – dalis žmonių neturėjo jokių ginklo naudojimo patirčių, bet jie buvo įtraukti į tas grupes žmonių, kurie turi patirtį, ir paprasčiausiai mokėsi eigoje“, – teigė Departamento direktorius.
18 metų studentas iš Kauno
Studentai dažniausiai priklauso amžiaus grupei, patenkančiai po parengtuoju arba aktyviuoju rezervu, todėl, jeigu asmuo neturi sveikatos apribojimų arba kitų išlygų, greičiausiai bus pašauktas į kariuomenę.
„Jeigu turi sveikatos problemų ar kitų išlygų, tada jis papuola į kitas grupes – eina virti sriubą arba pinti tinklus, jungiasi prie NVO arba per privalomuosius darbus kasa apkasus ir įrenginėja fortifikacijas“, – nurodė V.Vilkelis.
30 metų žurnalistas iš Vilniaus
Jeigu žurnalistas yra įtrauktas į CMPR, jis karo atveju privalės tęsti savo darbą. Jeigu jis nėra įtrauktas į CMPR, tuomet gali būti kviečiamas į kariuomenę arba atlikti būtinuosius darbus.
„Karo metu labai svarbu kalbėti apie tą nežinią, raminti visuomenę. Strateginės komunikacijos misija yra labai svarbi – tiek viršuje, tiek apačioje“, – pabrėžė V.Vilkelis.
Tačiau, jo vertinimu, tik 60 proc. žurnalistų yra arba dar bus įtraukti į CMPR.
„Jei esi žurnalistas, nereiškia, kad turi kažkokią indulgenciją. Viskas priklauso nuo situacijos. Apie CMPR kalbame augančio konflikto išdavoje, kol dar karo veiksmai nutolę, bet įstatymo išlyga numato, kad CMPR nariui šaukimas yra atidedamas, o ne neįmanomas.
Jeigu raudona linija priartės taip, kad nebus poreikio tiekti vandenį, elektrą ar transliuoti kokią nors žinią, nes priešas jau laužia vartus, tada visi turėsime stoti į gynybos barjerą pagal karo komendanto ar kariuomenės nurodymus, nes visa kita bus nebeaktualu“, – paaiškino jis.
68 metų pensininkas iš Alytaus
Sveikas senjoras ar senjorė galėtų būti kviečiami atlikti būtinuosius darbus.
„Kokia nors nevyriausybinė organizacija žiemą paskelbtų akciją „numegzk kariui kojinę arba pirštinę“, tai močiutės sėdės namuose ir numegs kojines arba pirštines“, – pavyzdį pateikė V.Vilkelis.
48 metų maisto prekių pardavėja iš Ukmergės
Net jeigu šios srities darbuotojas ir nebus įtrauktas į CMPR, jis turėtų tęsti savo įprastą darbą.
„Tai patenka po gyventojų poreikių tenkinimu – aprūpinimas maistu. Parduotuvės, kaip kritinės infrastruktūros objektas, yra padidinto pavojaus dėmesio centre.
Pažiūrėkime, kas darosi karo apimtuose regionuose, pavyzdžiui, Gazoje, kaip ten yra plėšiami maisto produktų sandėliai, nesuvaldomos minios apvogia parduotuves – kartais ir pakursčius diverstantams“, – pasakojo V.Vilkelis.
Tad karo metu didžiosios parduotuvės patektų į priežiūrą – karo komendantas, savivaldybės atstovai turėtų spręsti ir dėl fizinės parduotuvių apsaugos, ir dėl jų funkcionavimo užtikrinimo.
Parduotuvės karo atveju galėtų būti naudojamos ir kaip papildoma sandėliavimo vieta, ir kaip produktų paskirstymo gyventojams vieta – jeigu atvyktų humanitariniai konvojai su parama.
