„Išsprendus teisėjų atlyginimų klausimą, prokurorai taip ir liko su tais pačiais atlyginimais, kurie buvo nuo 2018 metų. Mes tikrai įdėjome labai daug pastangų, siekdami įrodyti, kad prokurorai turi būti tame pačiame etape kaip ir teisėjai, tačiau likome neišgirsti“, – antradienį demokratų frakcijos posėdyje sakė N. Grunskienė.
Generalinė prokurorė akcentuoja, kad dabartinis prokurorų darbo užmokestis nėra tinkamas.
„Atotrūkis yra labai didelis, pradedančio dirbti apylinkės teisėjo atlyginimas didesnis net ir už generalinį prokurorą, aš jau nekalbu apie tos pačios grandies teisėją“, – akcentavo N. Grunskienė.
„Tai tikrai diskriminuoja prokurorus, tai tikrai demotyvuoja prokurorus, krūviai kasdieną auga“, – akcentavo ji.
N. Grunskienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vyriausybė atsitraukė nuo pirminio plano, jog prokurorų darbo užmokestis pirmuoju etapu pasiektų 90 proc. teisėjų atlyginimų. Pasak jos, šį procentą šiuo metu ketinama pasiekti trimis etapais.
„Pirmas etapas nuo 2024 metų sausio 70 proc., nuo 2025 metų – 80 proc. ir nuo 2026 metų 90 proc.“, – sakė N. Grusnkienė, pažymėdama, kad visgi džiugu, jog Vyriausybė pripažino, kad prokurorų atlyginimai turėtų pasiekti 90 proc. teisėjų užmokesčio.
Ji atkreipė dėmesį, kad dėl mažų atlyginimų jauni žmonės nebeturi motyvacijos tapti prokurorais.
„Mūsų kolektyvas labai sensta. Iki 30 metų mes neturime nei vieno prokuroro, o nuo 31 iki 40 metų turime tik 6 proc. prokurorų. Niekas nenori dalyvauti atrankose į aukštesniuosius prokurorus, kadangi tai yra atsakomybė ir papildomas darbas“, – sakė N. Grunskienė.
„Pernai neįvyko nei vienas egzaminas į prokurorus, nes neatsirado laikančių, šiemet įvyko vienas – atsirado 15, kurie laiko jau devintą kartą“, – akcentavo ji.
Demokratų frakcijos posėdyje dalyvavęs prokurorų profsąjungos vadovas Julius Rėksnys taip pat atkreipė dėmesį, kad tarp prokurorų ir teisėjų esantis atlyginimų atotrūkis yra logiškai nepaaiškinamas.
„Jaučiame didelę neteisybė dėl požiūrio į mus“, – posėdžio metu sakė J. Rėksnys.
Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad Vyriausybės sprendimas nesuskubti spręsti mažų prokurorų atlyginimų yra me kas kita, kaip prokuratūros baudimas.
„Buvo priimtas sprendimas tiesiog pasityčioti iš prokurorų. Kitaip to įvardinti tiesiog negalima“, – posėdžio metu piktinosi S. Skvernelis.
ELTA primena, kad Prezidentūra sukritikavo Vyriausybę dėl delsimo didinti prokurorų darbo užmokestį. Siūlymą nuo spalio 1 d. kelti šios darbuotojų grupės atlyginimus dar vasaros pradžioje buvo įregistravęs šalies vadovas Gitanas Nausėda. Visgi, Prezidentūros teigimu, ši iniciatyva nebuvo realizuota būtent dėl Ministrų kabineto kaltės.
Prokurorai nepasitenkinimą per mažais atlygimais reiškia jau kurį laiką. Spalio pabaigoje virš 50 prokurorų kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami priteisti atlyginti valstybės veiksmais padarytą žalą.
Pareiškėjai yra įsitikinę, kad sprendimas nuo 2023 m. liepos 1 d. padidinti teisėjų darbo užmokestį, proporcingai nepadidinus prokurorų atlyginimų, prilygsta jų atlyginimo mažinimui ir kartu yra prokurorų nepriklausomumo principo pažeidimas, teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimas, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principų pažeidimas.
