„Kadangi ne Vyriausybė šiuos klausimus sprendžia, o sprendžia Pilietybės komisija ir prezidentas, tai aš turbūt kažkaip nebėgsiu už akių tam sprendimui ir nespėliosiu, koks jis galėtų būti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
„Tos procedūros, kurios yra numatytos įstatymuose, tai jos numatytos įstatymuose. Jų taikymas, ypatingai, kai ilgą laiką kažkokių precedentų nėra buvę, visą laiką turbūt iššaukia didesnes diskusijas“, , – taip pat akcentavo ji.
Pasak premjerės, esminis klausimas, ar žmogus, kuris turi išimties tvarka jam suteiktą Lietuvos Respublikos pasą, gali juo naudotis tuo atveju, jei viešai remia Rusiją.
„Klausimas – ar žmogus turintis mūsų pasą, įgytą ne gimimu, o tiesiog dėl kitų priežasčių, tikrai gali tuo pasu „puoštis“ ir juo naudotis (...) ir tuo pačiu metu reikšti mintis ar atlikti kažkokius veiksmus, kurie, tiesą sakant, turbūt neatitinka ne tik kad kažkokios oficialios Lietuvos valstybės institucijų linijos, bet ir visos visuomenės požiūrio į tai, kas vyksta Ukrainoje“, – sakė I. Šimonytė.
„Man, tiesą sakant, apgailėtina, kai meno žmonės, kurių natūra paprastai yra jautri, kurie geba matyti niuansus ir geba kažkaip pažvelgti į dalykus dažnai daug giliau negu tokie paprasti žemės gyventojai kaip aš, nesugeba tokių dalykų įžiūrėti ir gyvena propagandoje“, – taip pat akcentavo ji.
Todėl I. Šimonytė mano, kad išimties tvarka suteiktos Lietuvos pilietybės atėmimas tam tikrais atvejais gali būti svarstomas.
„Mes nesame Rusija ar kokia kita panaši valstybė, kuri atiminėja iš savo piliečių įgytą gimimu pilietybę, bet tais atvejais, kai ta pilietybė yra suteikta kaip tam tikra privilegija, tai, aš manau, kad tokį klausimą institucijos, kurios įgaliotos pagal įstatymą svarstyti, tikrai turi teisę svarstyti“, – sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad jau praėjusį penktadienį Migracijos departamentas išsiuntė užklausas Užsienio reikalų ministerijai (URM), Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir Policijos departamentui – dėl I. Liepos keliamų grėsmių valstybės saugumui ar priešiško režimo palaikymo.
Gavus departamento duomenis, VRM kreipsis į prezidentą, kuris, remdamasis Pilietybės komisijos išvada, priima galutinius sprendimus dėl išimties tvarka suteiktos pilietybės netekimo.
Rusijos balerinai I. Liepai Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta 2000 m. – toks sprendimas priimtas, mat, Maskvos Didžiojo teatro solistė daugiau kaip 10 metų šoko su Lietuvos baleto artistu Petru Skirmantu.
Klausimai dėl I. Liepos pilietybės kilo pasirodžius balerinos interviu, kuriame ji neslepia simpatijų V. Putinui, karą Ukrainoje vadina specialiąja operacija, atvirai niekina Vakarų pasaulį ir vertybes.
„Mums be galo pasisekė, nes turime tokį lyderį, kaip Vladimiras Vladimirovičius Putinas, kuris tarnauja savo tėvynei, yra ištikimas savo pareigai“, – interviu teigė I. Liepa.
Panašiu pagrindu rugsėjį buvo priimtas sprendimas panaikinti išimties tvarka ledo šokėjai Margaritai Drobiazko suteiktą Lietuvos Respublikos pilietybę. Tokį sprendimą prezidentas Gitanas Nausėda priėmė remdamasis Pilietybės reikalų komisijos rekomendacija.
