Arūnas Karaliūnas. Nuteistuosius – į negyvenamą salą

Žmonės nerimauja dėl savo ir vaikų saugumo, surinkta daugiau kaip 4
tūkst. parašų prieš pusiaukelės namus, o apklausa atskleidė, kad
projektui prieštarauja 90 proc. vietos gyventojų.

Pasipriešinimo banga pakilo prieš porą savaičių, kai Kalėjimų tarnyba
paskelbė už daugiau kaip 1 mln. eurų nupirkusi pusiaukelės namams skirtą
1200 kvadratinių metrų ploto pastatą Stumbro gatvėje ir tik tuomet
viešai paskelbė apie savo planus.

Pakaunės gyventojai iškart įžvelgė klastą ir apkaltino Kalėjimų tarnybos
atstovus melu, mat aptiko dar rugpjūčio mėnesį pasirodžiusių skelbimų,
kuriuose siūlomas darbas būtent šiame pastate esančioje įstaigoje.

Pusiaukelės namuose ketinama įkurdinti Kauno regiono probacijos tarnybą
bei 25 nuteistuosius, kuriems jie taptų tramplinu į laisvę. Tiksliau –
tokiose įstaigose šie žmonės gyvena beveik laisvai.

Lig šiol itin ramiai gyvenusių Domeikavos gyventojų tokie pokyčiai
visiškai netenkina. Maždaug tūkstantis žmonių atvyko į susirinkimą su
Kalėjimų tarnybos ir Kauno rajono savivaldybės vadovybe, keliais Seimo
nariais.

Pastarieji iškart pasijuto kauniečių gynėjais ir žadėjo padėti išvengti
nepageidaujamos kaimynystės. Nieko nuostabaus – artėja Seimo rinkimai,
todėl prasideda ir pažadų dalijimo metas.

Kauno rajono meras V.Makūnas jautėsi šiek tiek nejaukiai. Jis
pripažino, kad kilo rimta problema ir ją reikia kažkaip išspręsti.
Meras norėtų, kad gyventojai gautų atsakymus į visus rūpimus klausimus,
tačiau juos tenkintų tik viena žinia – atsisakymas steigti pusiaukelės
namus.

Žmonės pasiūlė net išeitį – Kauno rajono savivaldybei perimti nupirktą
pastatą ir jame įsteigti vaikų darželį bei mokyklos padalinį, nes šių
įstaigų labai trūksta.

Kalėjimų tarnybos direktorius V.Kulikauskas tikino, kad žmogiškąja
prasme gyventojų susirūpinimas yra visiškai suprantamas, o prieš
įkuriant pusiaukelės namus kitose šalies vietovėse taip pat kildavo
nuogąstavimų ir abejonių.

Vis dėlto tarnybos vadovas pripažino, kad šį kartą pasipriešinimas yra
itin didelio masto ir apie tai žino net projektą finansuojančių
Norvegijos fondų atstovai.

Pasak V.Kulikausko, pusiaukelės namuose gyvenantys nuteistieji atrenkami
itin atsakingai, tai reglamentuojama teisės aktais, o per pastaruosius
septynerius metus esą neužfiksuota nė vieno atvejo, kad jie būtų įvykdę
nusikaltimą pusiaukelės namuose ar už jų ribų.

V.Kulikauskas pridūrė, kad tai pats sėkmingiausias projektas šalies
bausmių atlikimo praktikoje. Jis paskelbė, kad Domeikavos pusiaukelės
namams bus padaryta išimtis ir į juos nebus perkeliami nuteistieji už
smurtinius bei seksualinius nusikaltimus.

Gyventojams tokia naujiena įspūdžio nepadarė ir jie pasiryžę tęsti kovą
iki pergalės, o ją jau lygino su Baltijos kelio akcija ir net Sausio
13-osios įvykiais.

Kalėjimų tarnybos vadovai turbūt jau net nebežino, ko griebtis, kad
Kauno regione atsirastų pusiaukelės namai. Pernai juos planuota įkurti
Girionyse, tačiau planų atsisakyta dėl vietos bendruomenės ir
savivaldybės vadovybės pasipriešinimo.

Jeigu tektų atsitraukti iš Domeikavos, dar vienos tinkamos vietos turbūt
išvis nepavyktų rasti, o gyventojų pasipriešinimas tik didėtų.

Nepaisant visų argumentų ir įtikinėjimų, kad pusiaukelės namuose gyvena
nuteistieji, kurie tikrai nori pakeisti savo gyvenimo būdą, o netinkamas
elgesys juos iškart grąžintų atgal už grotų, niekas nenori turėti tokių
kaimynų.

Geros vietos tokiai įstaigai tiesiog nėra – gali būti tik didesnis ar
mažesnis gyventojų pasipriešinimas. Kuo bendruomenė tvirtesnė ir
vieningesnė, tuo sunkiau priima atvykėlius.

O kai kalbama apie žmones, nuteistus už sunkius nusikaltimus,
priešpriešos laipsnis išauga kelis kartus, nors jų turbūt kasdien galima
sutikti einant gatve, užsukus į „Sodros“ ar Socialinės paramos skyrių.