„Prisipažinsiu – (su planu – ELTA) visiškai nesu susipažinęs. Bet jau savivaldybei yra priskirti komendantai, turime savo savivaldybės mobilizacijos planus ir svarstome apie tuos dalykus“, – LRT radijui penktadienį teigė V. Mitrofanovas.
„Žinome kai kuriuos bendrinius dalykus – priedangų sudarymą, gyventojų saugumo aprūpinimą. (...) Bet kad reikalingi bus tam tikri mokymai, atskira strategija tam tikroms savivaldybėms, neabejoju“, – pažymėjo jis.
Tuo metu Kauno miesto administracijos direktorius Tadas Metelionis nurodė, kad savivaldybė su Valstybės gynimo planu yra „gana gerai“ susipažinusi.
„Prezidentūros kvietimu teikėme ir nemažai pasiūlymų projektui. (...) Reikia pasakyti, kad nebuvo taip, kad savivaldybės sėdėjo rankas sudėjusios ir nieko nedarė iki šio plano atsiradimo – (...) darėme daug veiksmų, ką reikėtų daryti atėjus dienai X. Bet susidūrėme su daug pilkų zonų, (...) teisinio reguliavimo nebuvimu“, – teigė T. Metelionis.
„Tai šiuo atveju planas labai gerai sudėlioja atsakomybes, tam tikrą užduočių matricą ir tikrai padės valstybei ir savivaldybėms geriau pasiruošti“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu prezidento patarėjas T. Godliauskas atkreipė dėmesį, kad Valstybės gynimo plane kiekvienai savivaldybei numatytos užduotys skiriasi priklausomai nuo geografinės padėties.
„Vienodo standarto visoms savivaldybėms nepritaikysi – (...) ar tai būtų gyventojų būtinųjų poreikių taikymas, vandens tiekimas, sveikatos paslaugų teikimas, gyventojų evakuacija – jos gali būti taikomos visoms savivaldybėms“, – sako T. Godliauskas.
Jis pažymi, kad kai kur savivaldoje, siekiant įgyvendinti keliamas užduotis, reikalinga išskirtinai daugiau dėmesio bendradarbiavimui tarp miesto ir rajono valdžios.
„Tose savivaldybėse, kur yra ir miesto, ir rajono savivaldybės, reikalinga glaudesnė koordinacija“, – teigė T. Godliauskas.
Pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) patvirtino Valstybės gynybos planą. Pasak prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, taip praktinėmis priemonėmis bus įgyvendinamas visuotinės gynybos principas.
Valstybės gynybos plane, kuris kurtas bendradarbiaujant su įvairių organizacijų, verslo asociacijų ir įmonių atstovais, numatytos 7 pagrindinės kryptys, iš kurių kiekvienoje – apie 30 užduočių, įtraukiančių ir atskirų piliečių bei organizacijų vaidmenį krašto gynyboje karo atveju.
Skelbiama, kad planas turi tris pagrindinius tikslus – paskatinti piliečius ir įmones proaktyviai ieškoti vietos valstybės gynyboje, suteikti aiškius atsakymus dėl jų dalyvavimo krašto apsaugoje formų bei užbaigti „dokumentų hierarchijos architektūrą“.
Taip pat nutarta steigti Nacionalinę visuotinės gynybos koordinavimo tarybą, kuri bus atsakinga už organizacijų ir valstybės sąveiką.
