Pasak jo, praėjus 9 mėn. nuo projekto starto, bendradarbiaujama su daugiau nei 170 institucijų, kurių duomenys bus inventorizuojami, taip užtikrinant jų lengvesnį prieinamumą.
„Šiai dienai mes bendradarbiaujame vienaip ar kitaip, su 179 institucijomis. Ir šiai dienai mes identifikavę ir įvardinę 164 sistemas ir posistemius. Tai per nedidelį viso projekto gyvenimo laiką yra didžiuliai skaičiai“, – pristatymo „Valstybės duomenų ežero istorija: I dalis Ledynmetis“ metu teigė L. Truncė.
„Kiekviena sistema yra kurta skirtingų tiekėjų. Duomenų bazės, struktūros lentelės, įrašai yra skirtingi. Vieni labai aiškiai taip apsirašę, kituose to nesuprasi, ypač kai susiduriame su kitų šalių specialistų kurta sistema. Ir reikia tai inventorizuoti. (...) Šiai dienai, tokių aprašų turime 161 ir pagal projekto reikalavimus, apie 50 proc. darbų kaip ir padarėme. Tempas pakankamai didelis, turint omenyje, kad iki 2026 m. vidurio dar turime laiko“, – aiškino jis.
Taip pat, anot jo, jau beveik pasiektas ir šių metų jungčių tarp skirtingų institucijų sistemų tikslas. Tokios jungtys, jo teigimu, pavers duomenis prieinamais „čia ir dabar“.
„Kita ypatinga dalis yra sistemų susijungimas. Yra labai svarbu, kad atsiradus Vyriausybės uždaviniui, jog būtų kaip įmanoma tuos duomenis kaip galima greičiau paimti ir atlikti užduotis. Šiai dienai mes turime 46 jungtis su organizacijomis per mūsų šių metų planą, reikia padaryti 47. Per visą projekto įgyvendinimą turime turėti 323 jungtis. Bet manau, kad bus daugiau, kadangi per mėnesį sudarome iki 20 jungčių“, – aiškino jis.
Tuo metu Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė teigė, kad tokių sprendimų įgyvendinimas ir sukurta įvairių institucijų duomenis kaupianti platforma leis efektyviau vykdyti sprendimus, sutaupant žmogiškųjų ir finansinių resursų. Taip pat, anot jos, padidės ir valstybės atsparumas grėsmėms.
„Ką kartu su institucijų žmonėmis daro ši komanda ateityje turės milžinišką poveikį duomenų kultūros pokyčiui. Tuo pat metu – analitikos kompetencijų augimui viešajame sektoriuje, taiklesniems sprendimams, greitesnei šių sprendimų poveikio analizei, skaidrumui ir atskaitingumui prieš gyventojus, o ilgainiui – visuomenės pasitikėjimui valstybės institucijomis“,– pažymėjo J. Petrauskienė.
Taip pat direktorė tikisi, kad toks duomenų centralizavimas leis valstybei imtis daugiau sprendimų, paremtų lengvai prieinamais institucijų duomenimis.
„Vis dažniau sutiksime ir kalbėsime apie sprendimus grindžiamus duomenimis, o ne asmenų įsivaizdavimais“,– sakė ji.
Valstybės duomenų agentūros vykdomas projektas „Valstybės informacinių išteklių integracija į valstybės duomenų ežerą“ projektas yra finansuojamas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų, skirtų skatinti skaitmenizaciją.
