Šiaulių valdžia drebina kinkas: sovietų kapinių iškėlimo net nesvarstė

Meras šį klausimą išėmė iš darbotvarkės, o jo bendražygiai ketvirtadienį vykusiame posėdyje blokavo opozicijos bandymą opios problemos sprendimą sugrąžinti.

Kad šis klausimas būtų svarstomas, balsavo vos 10 iš 28 posėdyje dalyvavusių politikų. Tarp prieštaraujančiųjų – A.Visocko komiteto nariai su Šiaulių miesto garbės piliečiais Antanu Sireika, Nijole Prascevičiene ir Violeta Laugaliene priešakyje. 

Prieš buvo net ir Irmantas Kukulskis, kuris per svarstymus komitetuose buvo pritaręs idėjai iškelti ideloginiais ir propagandiniais tikslais įsteigtas kapines Šiaulių katedros šventoriaus prieigose.

Šiauliai šia piktžaizde galėjo atsikratyti prieš kelerius metus, kai vyko Prisikėlimo aikštės rekonstrukcija. Tada teisintasi esą to neleidžia centrinė valdžia, todėl apsiribota amžinosios ugnies obelisko nuvertimu ir antkapinių akmenų paguldymu.  
 
Vertina kaip bailumo protrūkį

Ketvirtadienį vykusiame posėdyje valdančioji dauguma prisidengė mero skubiai surengta visuotine apklausa – esą būtina sužinoti gyventojų nuomonę šiuo klausimu. Apklausa vyks net 3 mėnesius, nors A.Visockas išsyk pripažino, kad nebūtinai bus atsižvelgta į galutinį rezultatą. 

Pasak mero, bendrą visai šaliai tvarką dėl sovietų kapinių iškėlimo turi priimti ir tam pinigų skirti privalo centrinė valdžia. Esą dabar tai daryti negalima, nes sovietų kapinės yra laikomos kultūros paveldo vertybe.

Ne vienas miestietis mero žingsnį įvertino kaip bailumo apraišką, juolab kad Pasvalio rajono politikai šiemet jau išsprendė tokią pačią problemą. Jiems iškelti palaikus iš Pumpėnų miestelio širdies įstatymai nekliudė – tarybos nariai dėl šio klausimo net nebalsavo, nes viską išsprendė administracija.

Šiauliečiai piktinosi argumentu esą politikus varžo įstatymai. Jie priminė, kad Šiaulių miesto taryba nepaisė Vietos savivaldos įstatymo tvirtindamiesi sau atlyginimus. Įstatyme numatyta, kad alga yra mažinama proporcingai praleistų posėdžių skaičiui, o Šiaulių valdančioji dauguma nusprendė, kad įstatymas esąs nelogiškas ir reglamente pasitvirtino, kad pusė algos gaus net ir nė viename posėdyje nedalyvavęs politikas.

Netruko subliūkšti Šiaulių valdžios aiškinimai, kad perlaidoti palaikus trukdo įstatymai – Kultūros paveldo departamentas patvirtino, jog atskiro leidimo net nereikia. Tas pats likimas ištiko mero pareiškimą, kad miesto biudžeto pinigų neskirs – esą tokie darbai privalo būti finansuojami iš valstybės biudžeto.

Paaiškėjo, kad A.Visocko pareiškimas buvo niekinis – valstybė ir dabar finansuoja palaikų perkėlimą, jei perkeliama daugiau kaip 20 palaikų. Tiesa, būtina pateikti prašymą, kad šie darbai būtų finansuojami. Šiauliams perkėlimas nekainuotų nė cento, nes centre palaidota per pusšimtis sovietų karių.   

Nėra abejonių, kad komunistinė valdžia šias kapines įsteigė tik dėl ideologinių ir propagandinių sumetimų. Metų metais buvo kartojama, kad čia palaidoti Šiaulius nuo nacių vadavę kariai.

Pastarasis teiginys subliūkšta vien palyginus datas. Ne paslaptis, kad vokiečiai iš Šiaulių pasitraukė 1944 m. liepos 27 d. Tuo tarpu vieno iš palaidotųjų Sovietų Sąjungos didvyrio papulkininko Fiodoro Konstantinovičiaus Lysenkos žūties data įvardijama 1945 m. vasario 22 d. arba kovo 13-ąją.

Išlikusiuose dokumentuose nurodomos ir dvi žūties vietos – viena Embutės kaime Latvijoje, kita – Rytų Prūsijoje. Vien tai verčia abejoti, ar žuvusio karininko kūnas galėjo būti vežamas tokį atstumą iki Šiaulių.

Dar viena įdomi detalė: papulkininkas F.K.Lysenko palaikai oficialiai palaidoti bent dviejose kapinėse. Dokumentai rodo, kad karininko kūnas buvo palaidotas ir Ckarkovo srityje esančio Volčiansko miesto kapinių broliškame kape.