„Manau, kad šiuo atveju artėja įvairūs rinkimai. Gal mūsų politikai nori nuošaliau laikytis nuo tokių komplikuotų klausimų, kurie gali kažkokių nepatogumų sukelti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Anušauskas.
„Politinio sprendimo šiuo atveju nėra, judėjimo šioje kryptyje kol kas nesimato“, – tęsė jis.
Ministro teigimu, Lietuvai reikia apsvarstyti savo sprendimą ir įvertinti esamą geopolitinę situaciją. A. Anušauskas kartoja, kad kasetiniai šaudmenys prisidėtų prie efektyvesnės šalies gynybos.
„Lietuva – vienintelė NATO Rytų flango valstybė, kuri yra pasirašiusi šią konvenciją. Nei Suomija, nei Latvija, nei Estija, nei Lenkija, nei Rumunija, nei Turkija nėra pasirašiusios“, – dėstė A. Anušauskas.
„Manau, kad vis tiek visi turime galvoti, kaip Lietuvai efektyviau gintis. Būtent tai suteikia galimybę efektyviau gintis prieš priešo šarvuotas kolonas ir taip toliau“, – teigė ministras.
ELTA primena, kad rugpjūtį krašto apsaugos ministras A. Anušauskas viešai išreiškė lūkestį, kad Lietuva pasitrauks iš Oslo konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. KAM vertinimu, Lietuvai „būtina iš naujo įvertinti šios konvencijos nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais“, nes nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie konvencijos, saugumo situacija iš esmės pablogėjo.
KAM siūlymą argumentuoja ne tik pasikeitusia geopolitine situacija, bet ir tuo, kad Lietuvos kaimynės bei dauguma su Rusija ir Baltarusija besiribojančių sąjungininkų nėra Oslo konvencijos narės. Be to, ministerija teigia, kad ginkluoto konflikto metu Rusija ir Baltarusija naudotų kasetinius šaudmenis ir tai suteiktų joms karinį pranašumą. Todėl, tęsia KAM, prisiimti apribojimai varžo Lietuvos gynybinius pajėgumus ir kovinę galią.
Jeigu VGT pritartų tokiam siūlymui, KAM ragina kreiptis į Seimą dėl konvencijos denonsavimo. Taip pat pasiūlyta apie sprendimą informuoti Lietuvos sąjungininkes.
Visgi, nuomonės VGT gretose išsiskyrė. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nemato poreikio dėl kasetinių šaudmenų svarstyti VGT formate. Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad klausimas reikalauja tinkamo situacijos įvertinimo. Pasak jos, reikia pasverti visus argumentus už ir prieš – įvertinti ne tik naudą šalies kariniams pajėgumams, bet ir riziką reputacijai.
Kasetinė amunicija – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu, visgi šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma žalinga civiliams.
