„Iš 15 įstaigų 2 yra nesusitvarkiusios draudimų, šita įstaiga yra viena iš jų, jos pastatai nėra apdrausti. (...) Šiuo atveju pastatas nėra apdraustas, reikės tvarkyti savomis lėšomis“, – spaudos konferencijoje teigė V. Benkunskas.
„Tam aš panaudosiu savo, kaip mero, rezervo fondą, kad kuo greičiau tas patalpas būtų galima sutvarkyti. Nes pinigų tokiems darbams įstaiga neturi, savivaldybės socialinių reikalų skyrius yra susiplanavęs išlaidas, tai šiuo atveju, deja, bet reikės panaudoti nelaimės atvejams mero turimas rezervo lėšas“, – pranešė Vilniaus meras.
Jis akcentavo, kad tokios paskirties pastatas kaip senelių globos namai turi būti suremontuotas kuo greičiau.
„Labai svarbu, kad kuo greičiau būtų sutvarkyti visi reikalingi darbai, atlikti remonto darbai tam, kad 30 žmonių, kurie dabar yra perkelti per skirtingas įstaigas, galėtų čia grįžti ir toliau gyventi“, – pabrėžė V. Benkunskas.
Siekiant, kad nelaimės nesikartotų, reikia subalansuotų sprendimų: slaugos namai nėra kalėjimas
Komentuodamas tragedija pasibaigusį gaisrą V. Benkunskas teigė, kad siekiant išvengti panašių atvejų ateityje labai svarbu surasti subalansuotą sprendimą.
„Reikalingas balansas nepaverčiant mūsų įstaigų kalėjimu, kur reikia viską tikrinti. Bet papildomas švietimas yra reikalingas, kad bent patalpose, kuriose gyvenama, negali būti jokio rūkimo“, – teigė Vilniaus meras.
„Slaugos namai nėra kalėjimas, kur turėtume taikyti prievartos priemones: tikrinti, bausti ar daryti kitokius intervencinius dalykus. Tai yra pačių žmonių sąmoningumas, artimųjų sąmoningumas“, – sakė V. Benkunskas, pridurdamas, kad įvykusios nelaimės metu įstaigoje dirbo pakankamai slaugytojų.
„Personalo buvo tiek, kiek turi būti ir kiek reikia. Trys žmonės tą naktį budėjo. Bet visoje sistemoje socialinių darbuotojų trūksta“, – sakė jis.
Mero teigimu, daugiau detalių dėl žmonių gyvybių pareikalavusio gaisro bus gauta atlikus tyrimą.
„Šiuo atveju, jei buvo cigaretės ar kažkokios rūkimo priemonės – jos turėjo iš kažkur atsirasti. Mūsų tyrimas ir yra tam skirtas – išsiaiškinti, kodėl vidaus taisyklės buvo pažeistos, nes patalpose rūkyti yra draudžiama“, – sakė sostinės meras.
„Senevitos“ direktorius: senjorai manė, kad kilo karas
„Senevitos“ direktorius Petras Jurgilas žurnalistams teigė, kad dėl kilusio gaisro senjorams nereikės ieškoti gyvenimo vietos kitose įstaigose.
„Gyventojų į kitas įstaigas, matyt, nekelsime. Pas mus yra 300 vietų, tad galime tuos asmenis ir pas save patalpinti“, – teigė direktorius.
„Šiuo metu visais gyventojais yra pasirūpinta. Iš 31 gyventojo, kurie buvo evakuoti, 10 gyventojų perkelta į mūsų centrinę bazę Nemenčinėje. Čia yra 220 vietų. Truputį pasispaudėme. Dar kažkiek žmonių galėsime priimti“, – aiškino P. Jurgilas.
„Šešis žmones perkėlėme į senjorų globos namus. O likę 15 žmonių – jiems iš kabinetų įrengtos 4 palatos. Dar 5 lovos pastatytos kineziterapijos salėje. Tokia situacija bus savaitę ar dvi“, – teigė jis.
Šiuo metu, tęsė P. Jurgilas, tiek senjorams, tiek gaisro metu dirbusiems „Senevitos“ darbuotojams suteikiama psichologinė pagalba.
Tiesa, leido suprasti jis, kilęs gaisras didelio šoko senelių namų gyventojams nesukėlė.
„Visi atsikėlė kaip eilinį rytą“, – teigė direktorius.
„Aš buvau nustebęs, kad gyventojai praktiškai nesuprato kas įvyko. Vieni sakė, kad karas prasidėjo, kiti, kad teroristai užpuolė. Kad kilo gaisras sakė tik vienas kitas. Mūsų gyventojai yra su įvairiomis problemomis. Tad aplinkos įvertinimas būna keistokas“, – aiškino P. Jurgilas.
ELTA primena, kad lapkričio 2-osios naktį sostinės senelių globos namuose „Senevita“ kilo gaisras. Užgesinus gaisrą rasti dviejų žuvusių vyrų kūnai.
Senelių globos namų vadovas Petras Jurgilas teigė, kad gaisras galėjo kilti dėl globotinių rūkymo lovose.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas jų mirties priežasčiai nustatyti.
