Palaikymą projektui išreiškė visi balsavime dalyvavę parlamentarai – 124 balsavo už, balsavusių prieš ar susilaikiusių nebuvo.
„Bandome sukurti nacionalinį pavyzdį, kuris galėtų būti kaip sektinas pavyzdys bent dalį valstybės biudžeto pajamų, gautų iš tų sumokėtų baudų, pritaikant turto konfiskavimą, sutelkti paramai Ukrainai. Yra labai daug turto, kuris galėtų būti tam panaudotas“, – anksčiau Eltai sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Numatoma, kad į Ukrainos atstatymo fondą, dar vadinamą Vystomojo bendradarbiavimo fondu, plauktų biudžeto lėšos, gautos iš sumokėtų baudų, paskirtų už tarptautinių sankcijų ir Lietuvos nacionaliniais įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 123 ir Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsniuose.
„Toks žingsnis parodytų tvirtą Lietuvos nuostatą teikti paramą Rusijos Federacijos agresiją patiriančiai Ukrainai ir prisidėtų prie tarptautinės bendruomenės pastangų užtikrinti esminį principą – agresorius privalo atlyginti savo padarytą žalą“, – pažymima aiškinamajame įstatymo projekto rašte.
Įgyvendinant ministerijos teikiamus siūlymus, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir Muitinei reikės atlikti tam tikrų pakeitimų. Preliminariu ministerijos vertinimu, tam reikės apie 20 tūkst. eurų.
Teigiama, kad nuo pat Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Europos Sąjungoje (ES) vyksta intensyvios diskusijos apie tai, kaip ES sankcijomis įšaldytas Rusijos fiziniams ar juridiniams asmenims bei Rusijos centriniam bankui priklausančias lėšas ar imobilizuotą turtą panaudoti prieš Ukrainą padarytai žalai atlyginti.
Todėl, nelaukiant ES ar tarptautiniu lygmeniu priimamų sprendimų, jau dabar būtų galima imtis nacionalinių priemonių, kurios iš esmės neprieštarautų ir papildytų būsimų ES ir tarptautinių sprendimų turinį, pažymima URM parengtame rašte.
Šiuo metu už baudas dėl sankcijų pažeidimo surenkamos lėšos keliauja tiesiai į Lietuvos valstybės biudžetą.
