Iniciatyvą nuspręsta atmesti – už įstatymo pataisą po pateikimo balsavo 50 Seimo narių, 56 siūlymui nepritarė, 19 susilaikė.
Tiesa, dar prieš svarstant šį klausimą Seime, į tai sureagavo ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Žinote, man nepriimtinas apskritai leidimas arba žalios šviesos uždegimas niekinti šeimą. Man atrodo, pakankamai aiškiai atsakiau“, – trumpai, bet griežtai komentavo G.Nausėda.
Vyriausybė spalio pabaigoje pritarė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisai, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Pataisą parengė Teisingumo ministerija, siekdama užtikrinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo įvykdymą, pagal kurį Lietuva pripažinta varžiusi rašytojos Neringos Macatės žodžio laisvę, kai 2014 m. iš prekybos išimta pasakų knyga „Gintarinė širdis“, kurioje buvo aprašyta homoseksualių porų meilė.
Įstatymo projektą pateikusi teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas (KT) jau yra nustatęs, jog šeima yra neutrali lyčiai. Ji taip pat patikino, kad šis įstatymo projektas ir pasiūlymas šios nuostatos atsisakyti nekeičia nei Civilinio kodekso, nei Konstitucijos nuostatų.
Konservatorius Linas Slušnys svarstė, jog įstatymo pakeitimas būtų didžiausia dovana knygos autorei, kuri teisingumo taip ir nesulaukė.
„Neringa Dangvydė Macatė, kuri buvo puiki lietuvių kalbos specialistė, visiškai atsidavusi Lietuvai ir jos nepriklausomybei, net sapne turbūt tuo metu nesapnavo, kad bus pirmoji ir gal net ir vienintelė atkurtoje Lietuvoje, kurios knygas uždraus platinti.
Esu tikrai už tas pataisas, nes nuo pat pirmos akimirkos tą žmogų pažinojau asmeniškai, nuo pat pirmos akimirkos nesupratau, kaip galima nepriklausomoje Lietuvoje tokius dalykus daryti, drausti ir riboti.
Jei esame civilizuota šalis, turime žiūrėti į tai, ką sako EŽTT, atsižvelgti į jo sprendimus, ir tai būtų viena didžiausių dovanų N.D.Macatei, kuri šio pokyčio valstybėje taip ir nesulaukė“, – kalbėjo L.Slušnys.
Pasak L.Slušnio, tai tik įrodymas visuomenei bei Seimo nariams, kaip svarbu tinkamu laiku priimti sprendimus, kad jais galėtų pasidžiaugti dar gyvi žmonės.
„Šis žmogus mirė. Nemanau, kad tai neprisidėjo, nes tai žmogus, kuris giliai išgyveno tokį smūgį, kai buvo uždrausta knyga. Mes turime keistis“, – pabrėžė konservatorius.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė savo ruožtu svarstė, jog tokia Vyriausybės iniciatyva šiuo atveju yra perteklinė.
„Toks melų ir melagių vakarėlis, susidaro įspūdis, klausant kai kuriuos ministrės argumentus. Visų pirma, įstatymo projekto priėmimas nėra būtinas EŽTT sprendimo įgyvendinimui – teismas gali paprastai bylose pasisakyti dėl būtinybės keisti teisės aktus, ir kartais pasisako, šiuo atveju nebuvo pasakyta ir tokios prievolės sprendime valstybei įrašytos nėra“, – nurodė parlamentarė.
Sausio pabaigoje EŽTT paskelbė, jog Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą „Gintarinė širdis“, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą.
Knygos „Gintarinė širdis“ platinimas sustabdytas remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tokį sprendimą priėmė, remdamasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
