„Teismas nutarė P. Gražulio ir jo advokato kasacinį skundą atmesti“, – paskelbė vienas iš P. Gražulio bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos narys Alvydas Pikelis.
Jis pažymėjo, kad LAT nutarė, jog baudžiamasis įstatymas P. Gražuliui, nagrinėjant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pritaikytas tinkamai.
P. Gražulis LAT apskundė praėjusių metų birželio 30 d. Apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo paliktas galioti žemesnės instancijos nuosprendis. Juo P. Gražulis prapažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo ir jam skirta 15 tūkst. eurų bauda. Kasaciniu skundu politikas prašė LAT panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti. Prokuratūra prašė LAT atmesti P. Gražulio skundą ir palikti galioti apkaltinamąjį nuosprendį parlamentaro atžvilgiu.
Teisėja: Seimo nario mandatas nereiškia, kad jis laisvas veikti, kaip nori
Kita P. Gražulio bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos narė, LAT teisėja Gabrielė Juodkaitė-Granskienė žurnalistams po teismo sprendimo paskelbimo priminė, kad P. Gražulis buvo nuteistas už piktnaudžiavimą Seimo nario mandatu, veikiant privataus juridinio asmens, tai yra bendrovės „Judex“, ir savo interesais, naudai, siekiant ir kišantis į kitų valstybės tarnautojų veiklą, šiuo atveju – į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities veterinarijos tarnybos veiklą.
„Mūsų (P. Gražulio ir jo advokato – ELTA) kasacinio skundu argumentai neįtikino“, – pažymėjo teisėja.
Anot G. Juodkaitės-Granskienės, P. Gražulis su savo advokatu bandė įtikinti teismą, kad politikas savo veiksmais nesukėlė didelės turtinės žalos, atkreipė dėmesį, kad po „Judex“ istorijos P. Gražulis buvo vėl išrinktas į Seimą.
„Mūsų išplėstinės septynių teisėjų kolegijos (sprendimo atmesti P. Gražulio ir jo advokato skundą – ELTA) pagrindinis motyvas šiuo atveju buvo tas, kad vis dėlto Seimo nario priesaika ir Seimo nario mandatas nereiškia, kad Seimo narys yra laisvas veikti, kaip jis nori, kad jo, sakykime, kompetencijos sritis apibrėžia būtent įstatymai, taip pat Konstitucinis Teismas yra pasakęs savo jurisprudencijoje, kad laisvas Seimo nario mandatas nereiškia, kad jis gali elgtis, kaip nori, bet atitinkamai jis turi veikti Konstitucijos ribose, tai reiškia ne prieš įstatymus, o tik pagal įstatymų raidę“, – dėstė LAT teisėja.
G. Juodkaitė-Granskienė teigė, kad prie LAT sprendimo P. Gražulio byloje pridedama ir atskiroji nutartis, kurioje sutinkama, jog parlamentaras yra nuteistas pagrįstai, tačiau išreikštos abejonės, ar politikas, veikdamas „Judex“ interesais, galėjo daryti poveikį Rusijos Federacijos tarnautojams.
„Bet daugumos teisėjų kolegijos narių nuomone, vertinimas vyksta, ar Seimo narys veikė priešingai Lietuvos įstatymams, o, į ką jie buvo nukreipti – ar į kišimąsi nacionalinio lygmeniu, ar į užsienį – tikrai jau čia nėra svarbu. Svarbu yra, kad buvo veikta prieš įstatymus ir kad tai sukėlė didelę neturtinę žalą valstybei“, – dėstė teisėja.
Nubaustas 15 tūkst. eurų bauda
ELTA primena, kad 2022 m. kovą Vilniaus apygardos teismas Seimo narys P. Gražulį pripažinto kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. UAB „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą Lietuvoje ir Rusijoje, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis.
Teismo teigimu, tokiais veiksmais P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei.
2022 m. birželį Apeliacinis teismas atmetė P. Gražulio skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį.
Dėl šio teismo sprendimo P. Gražulis galėjo netekti parlamentaro mandato, mat šis nuosprendis, kaip nurodoma Seimo statute, galėtų tapti pagrindu pradėti apkaltą parlamentarui. Tačiau parlamente nutarta šiuo atveju laukti LAT verdikto.
Tiesa, parlamente P. Gražuliui inicijuota apkalta kitu klausimu – įtariama, kad jis galėjo balsuoti už kitą Seimo narį, socdemą Liną Jonauską, taip pažeisdamas Konstituciją ir sulaužydamas Seimo nario priesaiką. Šiuo metu šiuo klausimu laukiama Konstitucinio Teismo išvados.
