Šiuos premijos laureatus vienbalsiai išrinko pirmadienį posėdžiavusi Seimo Laisvės premijų komisija. Galutinį sprendimą dėl to dar turi priimti Seimas.
„P. Plumpa yra antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbis, visą savo gyvenimą paskyręs laisvei. Matyt dėl žmogaus didelio kuklumo, jis nėra visuomenei gerai žinomas. P. Plumpa ne tik veikė iki 1990 metų, bet ir toliau buvo aktyvus valstybės kūrėjas, vadovavo Saugumo departamentui. 85 metų jubiliejų minėsiantis P. Plumpa yra aktyvus valstybės kūrėjas iki šių dienų”, – Eltai sakė Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
Pasak jos, 2023 metų Laisvės premiją nutarta skirti ir Europos Parlamentui, kuris vaidina reikšmingą vaidmenį Lietuvos laisvės kelyje.
„Čia svarbu prisiminti Europos Parlamente 1983 metais priimtą rezoliuciją, kurioje EP pasmerkė Sovietų sąjungos Baltijos valstybių okupaciją. Kitais metais minėsime šios rezoliucijos 40-metį. Tai parodo, kad Europos Parlamentas visada buvo institucija, kuri yra už laisvą tautų apsisprendimą. 1990 metais rugsėjo mėnesį Lietuvoje pirmą kartą apsilankė Europos Parlamento delegacija. Mes matome, kaip svarbu jaunoms demokratijoms palaikymas iš pasaulio ir tokio palaikymo sulaukėme. Po tragiškų 1991 metų EP priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė sovietų kariuomenės agresiją. Svarbu, kad tokį veikimą EP išlaiko iki šių dienų, remiant Ukrainą, Moldovą ir šis jo balsas yra ypatingai svarbus”, – sakė P. Kuzmickienė.
Kitais metais Lietuva minės narystės ES 20-metį. „Mes kaip tauta turime savo atstovus parlamente, kitaip tariant, turime galimybę kalbėti, pristatyti savo nuomonę. Matome, kad EP nuosekliai išlaiko tą kryptį, kuri yra labai svarbi ir šiandieninėje kovoje už laisvę”, – sakė P. Kuzmickienė.
Ji nesiėmė atsakyti, kas atsiimtų Europos Parlamentui skirtą apdovanojimą.„Manau, kad per ankstyvas šis klausimas”, – sakė P. Kuzmickienė.
Pasak jos, dėl 2023 metų dviejų Laisvės premijų komisijos nariai apsisprendė vienbalsiai. „Toks komisijos sprendimas nereiškia, kad formuojame kažkokią tradiciją dauginti premijų skaičių. Pasverdami argumentus bendru sutarimu sutarėme, kad reikia dviejų 2023 metų premijų”, – sakė P. Kuzmickienė.
Į Laisvės premiją kandidatavo 4 pretendentai, kurie, anot komisijos pirmininkės, buvo verti šio apdovanojimo. Laisvės premijų komisija visų pretendentų neviešina.
P. Kuzmickienė Eltai nesiėmė atsakyti, ar 2023 m. laureatai gaus padidintą Laisvės premiją.
„Komisijos nuomone, premiją reikia didinti. Ar jie gaus padidintą – nežinau. Artimiausiu metu ketinu pateikti Seimui tai numatančias Laisvės premijos įstatymo pataisas”, – sakė P. Kuzmickienė.
Kaip ELTA jau skelbė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė siūlo dvigubai – nuo 5 tūkstančių eurų iki 10 tūkstančių eurų padidinti Laisvės premiją.
Parlamentarė siūlo keisti Laisvės premijos apskaičiavimo tvarką, jos dydį nustatant atsižvelgus į galiojančius bazinės socialinės išmokos (BSI) rodiklius.
Jeigu Seimas pritartų įstatymo pataisoms, kiekvienais metais būtų skiriama 200 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio premija. Išimtiniais atvejais tais pačiais metais galėtų būti skiriama antra 200 BSI dydžio premija. Pritaikius naują premijos skaičiavimo tvarką, šiuo metu Laisvės premija siektų 9 tūkstančius 800 eurų.
2011 m. rugsėjo 15 d. Seimo priimtame Laisvės premijos įstatyme nustatytas fiksuotas Laisvės premijos dydis – 5 tūkstančiai eurų.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.
Laisvės premija kiekvienais metais įteikiama Laisvės gynėjų dieną – Sausio 13-ąją.
2022 metų Laisvės premija buvo įvertintas Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.
