Kaune yra 11 seniūnijų, jose – 60 seniūnaitijų.
Skelbiant pirmąjį rinkimų turą, kuris vyko rugsėjo 18–22 dienomis, buvo išrinkti tik dviejų seniūnaitijų atstovai. Seniūnaičius jau turėjo Šančių Ąžuolyno ir Vičiūnų seniūnaitijos.
Visose kitose seniūnaitijose teko rengti pakartotinius rinkimus, nes pirmajame ture balsavo mažiau nei 5 procentai seniūnaitijų gyventojų.
Antrajame ture, kuris vyko spalio 16–20 dienomis, išrinktas jau 51 seniūnaitis. Kandidatas galėjo surinkti tik 1 balsą, ir jei kandidatūra buvo tik viena, seniūnaičiu ir tapo.
Prireikė antrojo etapo
Lapkričio 6–10 dienomis vyks antrojo rinkimų turo antrasis etapas. Gyventojai pakartotinai rinks Dainavos seniūnijos Gerovės skersgatvio ir V.Krėvės 2-osios, taip pat Žaliakalnio seniūnijos Ąžuolyno seniūnaitijos seniūnaičius.
Petrašiūnų seniūnijos seniūnė, Kauno miesto seniūnijų veiklos koordinatorė Asta Chanko sakė, kad šio turo prireikė, nes kandidatų atsirado tik antrojo rinkimų turo metu, bet už juos ir vėl balsavo per mažai kauniečių.
Niekas savo kandidatūrų taip ir neiškėlė Aleksote – Marvelės seniūnaitijoje, centre – Karmelitų, Gričiupyje – K.Baršausko gatvės ir Petrašiūnuose – Naujasodžio seniūnaitijose.
„Naujasodžio seniūnaitijoje kandidato nėra jau antrąją kadenciją. Naujasodyje gyvena 127 gyventojai. Didesnė dalis jų įsikūrę viename daugiabutyje.
Anksčiau 3 kadencijas seniūnaite buvusi moteris išsikraustė gyventi į kitą miestą, naujų aktyvių žmonių neatsiranda“, – sakė A.Chanko.
Kandidatuoti prašė kaimynai
Seniūnė jau įvykusių rinkimų rezultatus vertino gerai.
„Atsirado nemažai naujų veidų, taip pat yra nemažai kauniečių, kurie šias pareigas ryžosi eiti ne pirmą kadenciją“, – džiaugėsi seniūnė.
Vienas jų – kaunietis verslininkas J.Marcinkus. Vyras nuo 2014-ųjų buvo Šilainių seniūnijos Smėlių II seniūnaitijos seniūnaitis. Ketvirtosios kadencijos nebenorėjo, bet to jo prašė kaimynai. Tad jis ir vėl tapo seniūnaičiu, surinko 62 balsus. Tai – bene daugiausia balsų mieste surinkęs gyventojų atstovas.
J.Marcinkus sakė, kad nors už savo veiklą negauna jokio atlygio, o tik leidžia savo pinigus ir aukoja asmeninį laiką, jam smagu, kai žmonės dėkoja už nuveiktus darbus.
Turi labai rimtą pasiūlymą
Tačiau seniūnaitis negailėjo ir karčių žodžių.
„Manau, kad savivaldybės administracijoje turi būti vienas atsakingas žmogus, kuris tiesiogiai bendrautų su seniūnaičiais – gyventojų atstovais. Kol to nėra, pasiekti ką nors labai sunku“, – kalbėjo J.Marcinkus.
Pavyzdžiui, Šilainiuose, Apuolės ir Baltijos bei Baltijos ir Žiemgalių gatvių sankryžose, yra prastai įrengtos pėsčiųjų perėjos, kai lyja, jos patvinsta. Per dideles balas lekiantys vairuotojai aptaško pėsčiuosius, šie eina ne per perėjas ir taip rizikuoja sukelti avariją.
„Nors šios gatvės remontuojamos, perėjos nesutvarkomos jau 7 metus. Visi atsakingi asmenys šią problemą žino, bet niekas nesikeičia.
Jei seniūnaičiai turėtų nuolatinį atstovą savivaldybėje, kuris rūpintųsi seniūnaitijų gyventojų reikalais, mūsų veikla būtų paprastesnė ir veiksmingesnė“, – mano J.Marcinkus.
