Visgi, 4 iš 10 URM darbuotojų nėra patenkinti savo atlyginimu, daugiau kaip pusei neužtenka algos, jog išlaikytų savo namų ūkį. Maždaug ketvirtadalis taip pat yra linkę svarstyti apie karjeros pokyčius.
4 iš 10 nėra patenkinti atlyginimu
URM apklausų duomenimis, dauguma darbuotojų – 67,40 proc. – nurodo esantys vidutiniškai patenkinti savo veikla. 8,4 proc. – mažai patenkinti, 24,20 proc. jaučia didelį pasitenkinimą darbu. Bendras pasitenkinimo darbu rodiklis – 7,15 iš 10 balų.
Lyginant su 2022 m. rezultatais, bene visi rodikliai, susiję su pasitenkinimu darbu, pagerėjo. Tyrimo išvadose nurodoma, kad URM kolektyvas labiausiai patenkintas aprūpinimu priemonėmis (teigiamai pasisakė 84,69 proc. apklaustųjų), darbo turiniu (78,53 proc.), santykiais su padalinio kolegomis (86,66 proc.) ir tiesioginiais vadovais (83,21 proc.).
Matomas ryškus nepasitenkinimas galimybe organizacijoje daryti karjerą (30,78 proc. apklaustųjų pasisakė neigiamai), skatinimo ir motyvavimo sistemomis (31,61 proc.).
Visgi, didžiausias nepasitenkinimas – pajamomis už darbą. Maždaug 4 iš 10 (41,72 proc.) nurodė, kad yra nepatenkinti arba labai nepatenkinti savo alga.
Be to, vertinant URM skyrių ir departamentų bei diplomatinių atstovybių (DA) ir konsulinių įstaigų (KĮ) darbuotojus, pasitenkinimas alga gerokai skiriasi – 53,75 proc. diplomatinio flango atstovų nurodo esantys patenkinti gaunamu užmokesčiu. Tuo metu tokios pat nuomonės laikosi vos ketvirtadalis (24,49 proc.) URM specialistų, o 50,61 proc. gaunamomis pajamomis nėra patenkinti. Šios grupės skirtingai vertina ir socialines garantijas – net 61,88 proc. DA ir KĮ yra jomis patenkinti, o URM tik 24,89 proc.
Daugiau kaip pusė URM darbuotojų teigia, kad neužtenka pajamų išlaikyti namų ūkį
Atsakydami, kaip vertina savo darbo užmokestį ir finansinį saugumą, daugiau kaip trečdalis (37,03 proc.) darbuotojų nurodo, kad gaunamų pajamų neužtenka išlaikyti savo namų ūkį. Beveik tiek pat (38,03 proc.) teigia priešingai.
Visgi, žvelgiant į skirtingus ministerijos darbuotojus aiškėja skirtumai – 62,50 proc. diplomatų sako, kad gaunamų darbo pajamų namų ūkiui išlaikyti užtenka, 51,02 proc. ministerijos specialistų nurodo, kad atlyginimai nėra tenkinantys.
Vos 15,07 proc. apklaustųjų teigė maną, kad gali būti paaukštinti pareigose už gerą darbą. Su tokiu teiginiu nesutinka daugiau kaip pusė – 52,1 proc. Panašios pozicijos ir atlyginimo atžvilgiu – tik 19,01 proc. mano, kad gerai dirbant sulauks algos pakėlimo, 49,88 proc. mano priešingai.
Taip pat tik 27,41 proc. mano, kad jų gaunamas atlyginimas atitinka turimus įgūdžius ir gebėjimus, o 41,98 proc. pasisako priešingai.
Be to beveik pusė darbuotojų – 47,65 proc. – mano, kad lengvai rastų darbą, kuriame sulauktų dosnesnio atlygio. Lyginant su 2022 m. atliktu tyrimu, taip manė 6 iš 10.
Tačiau, žvelgiant į URM darbuotojus ir diplomatinės tarnybos atstovus, nuomonė šiuo klausimu skiriasi – daugiau kaip pusė (55,10 proc.) ministerijos skyrių darbuotojų mano galį rasti geriau apmokamų karjeros galimybių, kai DA ir KĮ taip galvoja tik trečdalis (36,26 proc.). Taip pat DA ir KĮ atstovai mano, kad jų alga geriau atitinka jų gebėjimus ir įgūdžius (41,87 proc.), nei URM (17,96 proc.).
Ketvirtadalis galvoja apie karjeros pokyčius
Vertinant darbuotojų įsitraukimą į savo veiklą, dominuoja teigiami vertinimai – darbuotojai teigia žiną, ko iš jų tikimasi, jaučia savo darbo svarbą. Tačiau kiek daugiau nei ketvirtadalis – 26,29 proc. – linkę svarstyti galimybę keisti darbą. Beveik tiek pat – 25,93 proc. – šiuo klausimu nuomonės neturėjo, o 47,16 proc. apie karjeros pokyčius nesvarsto.
DA ir KĮ jaučia didesnę darbo svarbą (75,63 proc.), palyginti su URM darbuotojais (66,53 proc.). Tačiau 54,28 proc. URM darbuotojų nurodė, kad darbe yra skatinami tobulėti, kai tokios pat pozicijos laikosi tik 41,5 proc. DA ir KĮ atstovų – 24,38 proc. pasisakė priešingai. Diplomatai kritiškiau žvelgia ir į galimybes tobulėti – 32,5 proc. tai vertina neigiamai (tokią pat poziciją pateikė tik 14,29 proc. URM darbuotojų).
Teigiamai pasisako apie darbinę atmosferą, tačiau kritikuojamas pokyčių valdymas
Vertindami organizacijos darbinę atmosferą, dauguma darbuotojų pasisakė pozityviai – apklausos duomenimis, darbe vyrauja pozityvi ir draugiška aplinka, darbuotojai iš esmės jaučiasi vertinami ir gerbiami.
Tačiau vertinant skirtingas darbuotojų grupes – URM darbuotojus ir DA bei KĮ – nuomonės dėl darbo atmosferos išsiskyrė. Nors teigiamai pasisako panašus skaičius darbuotojų (68,57 proc. URM atstovų ir 64,38 proc. DA ir KĮ darbuotojų), diplomatų flange daugiau darbinę atmosferą vertinančių neigiamai (22,50 proc., kai URM – 17,96 proc.).
Silpniau įvertintas pokyčių organizacijoje valdymas. Apie tai teigiamai pasisakė 38,77 proc. respondentų, 18,77 proc. laikėsi neigiamos nuomonės, tačiau didžioji dauguma – 42,47 proc. – laikėsi neutralios pozicijos.
Gerėja santykis su URM vadovybe
Palyginus su 2022 m. tyrimu, 2023 m. duomenimis pagerėjo darbuotojų santykis su ministerijos vadovybe. Pernai 38 proc. apklausos dalyvių teigė, kad URM vadovybė įkvepia siekti geriausių rezultatų, šįmet taip pasisako 45,92 proc. Daugiau darbuotojų jaučia vadovybės palaikymą diegti naujoves ir tobulinti procesus (2022 m. – 42 proc., 2023 m. – 59,01 proc.).
Pagerėjo ir komunikacijos su organizacijos vadovybe vertinimas – prieš metus apie tai palankiai pasisakė 34 proc., o šįmet 44,69 proc. respondentų. Tačiau palankiau šiuo klausimu pasisako DA ir KĮ atstovai (51,88 proc.) nei URM darbuotojai (40 proc.).
Darbą URM rekomenduotų penktadalis
Klausiami, ar dabartinę darbovietę rekomenduotų kitam asmeniui, maždaug penktadalis (21,23 proc.) respondentų teigė, kad taip padarytų. Visgi, 63,71 proc. teigė, kad „rekomenduotų vidutiniškai“, o 15,06 proc. – „silpnai rekomenduotų“.
Ministerijos kanclerė: rezultatai teikia vilties, kad pokyčiai ne tik matomi, bet ir jaučiami
Vertindama naujausio tyrimo rezultatus, URM kanclerė Inga Černiuk džiaugėsi, kad pasitenkinimas darbu ministerijoje nuosekliai auga.
„Pasak tyrėjų, kas ketvirtas Diplomatinės tarnybos darbuotojas jaučia labai didelį pasitenkinimą savo darbu, o mažą pasitenkinimą darbe jaučia mažiau nei dešimtadalis – 8,4 proc. žmonių. Lyginant su 2022 m. net 27 proc. pagerėjo vidaus komunikacijos, 20 procentų bendradarbiavimo su kolegomis ir apie 19 proc. psichologinio klimato darbe vertinimas“, – komentare Eltai teigė I. Černiuk.
„Net 8 iš 10 žino mūsų organizacijos vertybes, o tai yra labai svarbus vektorius, aiškinantis kokios organizacinės kultūros siekiame. Tai teikia vilties, kad diplomatinių atstovybių ir ministerijos darbuotojai ne tik mato, bet ir jaučia teigiamus pokyčius“, – nurodė kanclerė.
I. Černiuk pastebėjo, kad, tyrimo duomenimis, mažėja atotrūkis tarp diplomatų, tarnautojų ir darbo sutartininkų vertinimų. Tuo metu sumenkusį pokyčių organizacijoje valdybą ji sieja su tebevykstančiais pokyčiais diplomatinėje tarnyboje.
„Tai, kad pokyčių organizacijoje valdymas, tyrimo duomenimis, sulaukė šiek tiek mažiau palankumo nei tų pokyčių sukuriama nauda galima paaiškinti tuo, kad Diplomatinėje tarnyboje per gana trumpą laikotarpį įvyko ir tebevyksta daug pokyčių, susijusių tiek su diplomatinės tarnybos, tiek su valstybės tarnybos sistemų bendrais pakeitimais. Asmeninis pokytis įvyksta tokiu tempu, kokiu kiekvienas darbuotojas jį išgyvena, todėl atsargus ar nuosaikus vertinimas yra suprantama reakcija,“ – aiškino ji.
URM atliko tradicinį darbuotojų įsitraukimo ir pasitenkinimo darbu tyrimą šių metų rugsėjo 29-spalio 12 dienomis, o suinteresuotoms šalims pristatytas spalio 30 d.
Savo nuomonę pareiškė 405 URM darbuotojai (diplomatai, valstybės tarnautojai, darbo sutartininkai) – aktyvumas siekė 78,35 proc. Daugiau kaip pusė (54,57 proc.) jų – diplomatai.
Tyrimu siekta įvertinti pasitenkinimą darbo sąlygomis, užmokesčiu, organizacijos darbine atmosfera. Taip pat darbuotojų prašyta įvertinti organizacijos vidinę komunikaciją, santykius su kolegomis ir vadovais, iliustruoti savo požiūrį į pokyčius institucijoje.
Darbuotojų įsitraukimo ir pasitenkinimo darbu tyrimas buvo atliktas remiantis Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vykdytų tyrimų pagrindu, atsižvelgiant į Europos išorės veiksmų tarnybos, kitų ES šalių gerąsias patirtis.
Kiek anksčiau viešojoje erdvėje įsiplieskus konfliktui dėl ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno, naujienų portalas alfa.lt paskelbė 2022 m. atlikto Vyriausybinio sektoriaus darbuotojų motyvacijos ir pasitenkinimo darbu tyrimo rezultatus. Pranešta, kad URM darbuotojai nėra patenkinti karjeros perspektyvomis, darbo užmokesčiu. Pastebėta, kad trūksta dialogo tarp ministerijos darbuotojų ir vadovybės.
Po viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos Seimo socialdemokratai kreipėsi į ministrą Gabrielių Landsbergį, ragindami atsakyti į iškeltus klausimus dėl prastų darbo sąlygų URM bei paviešinti visą tyrimo informaciją.
Apie tai, kad tyrimo rezultatai galėtų būti pristatyti visuomenei, kalbėjo ir prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Visgi, ji pabrėžė, kad gerokai svarbiau, jog URM imtųsi reikiamų sprendimų darbo sąlygoms ir mikroklimatui gerinti.
„Žinoma, kad (visuomenė – ELTA) galėtų sužinoti. Turbūt, nėra didžiulė paslaptis, galima būtų ir paviešinti. Tačiau, vėlgi, akcentą dėčiau kitur (...) – tam, kad būtų atitinkamai atsižvelgta į tuos tyrimus ir kažkas daroma tam, kad žmonės jaustų daugiau pasitenkinimo diplomatinėje tarnyboje“, – pabrėžė šalies vadovo patarėja.
