Kapinių atidarymo ceremonijoje dalyvavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, keli vyskupijos parapijų kunigai. Amžinąją poilsio vietą palaiminęs vyskupas pašventino ir joniškiečio skulptoriaus Daliaus Udrakio sukurtą kryžių.
Apie stygių – du dešimtmečius
Dabar čia bus pagrindinės Šiaulių miesto kapinės, nes kitose ankšta.
Nuo 1970 m. veikiančiose Ginkūnų kapinėse leidžiama laidoti tik esamas į šeimos kapavietes, o 1958 m. atidarytose K.Donelaičio kapinėse skaičiuojamos paskutinės vietos – čia dar galima suformuoti iki 300 kapaviečių. Tiek vietų pakanka vieneriems metams.
Tiesa, žodžiai apie kapaviečių stygių šiauliečiams kelia tik šypseną, nes pirmąsyk apie tai valdžia ėmė trimituoti prieš 19 metų. Mieste juokaujama, kad mirusieji turėjo būti laidojami keliais aukštais, nes vietos taip ir nepritrūko.
Komisija parinko šlapynę
Ši istorija prasidėjo dar 2004 m. Tuometis meras Vytautas Juškus ir administracijos direktorius Genadijus Mikšys ėmė viešai nuogąstauti, jog netrukus nebebus kur laidoti miestiečių – esą vietų pakaksią vos porai metų.
Vieta naujosioms kapinėms buvo renkama iš kelių variantų. Galiausiai nutarta, kad tinkamiausias – Daušiškių kaime prie pietvakarinio aplinkkelio esantis žemės masyvas.
Šie dirvonai pasirinkti esą dėl žemesnio gruntinių vandenų lygio. Bet vėliau pasirodė, kad šis teiginys prasilenkė su tiesa – kapines nuspręsta įrengti tikroje šlapynėje.
Pelnėsi ir Šiaulių mero uošvė
Skandalas kilo, paaiškėjus, kad žemė naujosioms kapinėms buvo pirkta iš mero G.Mikšio uošvės bei kitų namiškių.
Už šiuos dirvonus buvo atseikėta neįtikėtinos sumos: už žemės ūkio paskirties arą paklota po 360–400 eurų. Rinkos kaina buvo viršyta 6–7 kartus, o politiko namiškiai iš viso susižėrė apie 230 tūkstančių eurų.
Įsismaginę įtakingieji ir jų artimieji nestabdė – buvo supirktas net 63 ha žemės masyvas, nors įstatymas neleido įrengti kapinėms didesnio kaip 40 ha ploto. Paviešinus šiuos faktus, bandyta Seime įteisinti pataisą, bet bandymas atsimušė į sieną.
Įsismaginę šiauliečiai sugebėjo kapinių centre esančius 4 hektarus valstybinės žemės plotą paversti nuosava. Mėginimą įžūliai persikelti žemę ir taip pasipelnyti, kai jau buvo tvarkomi kapinių projekto dokumentai, sukliudė viešąjį interesą gynę prokurorai.
Negana to, per patį pirkimo vajų buvo paaiškėję, jog Šiaulių pašonėje, greta Ginkūnų kapinių, yra valstybei priklausantis daugiau kaip 100 ha žemės masyvas. Šiaulių valdžiai būtų pakakę pateikti prašymą, ir reikiamą žemės plotą būtų gavę nemokamai.
Tuometis meras Justinas Sartauskas rado pasiteisinimą: pareiškė esą būtų labai negražu, jei abipus kelio į miestą būtų kapinės.
Įrengė tik menką dalį
Konkursas kapinėms įrengti buvo paskelbtas tik prieš 5 metus. Laimėtojos bendrovės “Šiaulių plentas” specialistai išsyk pripažino, kad amžinojo poilsio vietai parinkta tikra šlapynė, todėl teks įrengti sausinimo sistemas.
5 ha plote įrengti kapines žadėta už 4,2 milijono eurų, bet šios sumos nepakako. Strigo finansavimas, todėl rangovas negalėjo laiku vykdyti įsipareigojimų – vandentiekį, drenažą, paviršinių ir buitinių nuotekų sistemas, apšvietimą, automobilių stovėjimo aikšteles užbaigti įrengti vėluota.
Galiausiai už įrengimo darbus paklota 4,5 milijono eurų, o bendra projekto vertė jau viršija 7 milijonus eurų. Tai – ne pabaiga, nes įrengta tik menka dalis iš 38,3 ha masyvo.
Į kapines – tik aplinkkeliu
Dar nepradėjus žemės darbų šioms kapinėms jau buvo išleista apie 3,5 milijono eurų. Tiek buvo paklota už žemę, projektavimą, įvažiavimo keliuką, bylinėjimąsi.
Abejonių nėra, kad dar miesto biudžetui kainuos į kapines užmiestyje kursuojantis specialus autobusas. Išlaidos bus nemažos, nes ši vieta kol kas pasiekiama tik aplinkkeliu.
Tiesa, maršrutinis autobusas važinėti pradės ne anksčiau kaip kitąmet.
