Aštuonerius metus nuo nepagrįstų kaltinimų gynęsis buvęs Utenos meras 63 metų A.Katinas iš valstybės turėtų gauti 57,5 tūkstančio eurų.
Tokia suma Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertino bylinėjimosi išlaidas ir turtinę žalą, kurią jis patyrė laikinai nušalintas nuo pareigų ir gindamasis net keliuose teismuose.
Tokį Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą išgirdęs A.Katinas teigė apie pinigus kol kas galvojantis mažiausiai – gali būti, kad prokuratūra sprendimą dar apskųs aukštesnės instancijos teismui.
Buvusiam ilgamečiam Utenos merui svarbesnė moralinė kompensacija, nors jo ieškinį dėl neturtinės žalos teismas ir atmetė.
„Negaliu pateikti čekių moralinei žalai pagrįsti“, – atsiduso „Lietuvos ryto“ pakalbintas A.Katinas.
– Tačiau dar liko aukštesnės instancijos teismai, galiausiai Europos žmogaus teisių teismas. Ar bandysite reikalauti, kad būtų atlyginta neturtinė žala?
– Ar skųsime šį sprendimą, spręs advokatai, kurie šiuo metu skaito teismo argumentus. Aš ir pats su sprendimu dar nesu visiškai susipažinęs.
Neatmetu, kad ir kita pusė gali ginčyti Vilniaus miesto apylinkės teismo priteistą sumą.
Mane, kaip žmogų, toks teismo sprendimas iš dalies tenkina. Esmė – ne pinigai, moralinė kompensacija taip pat labai svarbi.
Kita vertus, tokia suma advokatų išlaidoms man, kaip valstybės tarnautojui, taip pat buvo nemaža.
Mano byla tęsėsi aštuonerius metus. Tose istorijose buvo visko – staiga dingusių įrašų, svarbiausiu momentu sugedusios aparatūros ir keistų kaltinimų.
Kai klausydavausi, kuo esu kaltinamas, man kildavo noras pasitikrinti, ar dar tikrai gyvenu Utenoje. Imdavau abejoti, ar tikrai esu demokratinės Lietuvos pilietis, ar kartais negyvenu kaimyninėje šalyje.
– Toks teismo sprendimas lyg ir buvo tikėtinas – praėjusiais metais buvo priimtos įstatymų pataisos, numatančios, kad išteisinus asmenį valstybė kompensuoja advokatui sumokėtas išlaidas.
– Prisipažinsiu, pats sprendimas man buvo šiek tiek netikėtas. Kaip netikėta buvo ir tai, kad mane išteisinusio Apeliacinio teismo sprendimo prokuratūra nebeskundė Aukščiausiajam teismui. Tai retas atvejis.
Kaip Lietuvos piliečiui toks moralinis atlygis yra svarbus. Man tai šiek tiek pakėlė nuotaiką, pasijutau, kad gyvenu teisinėje valstybėje.
Į tokį sprendimą greitai sureagavo ir Utenos bendruomenė.
Man, kaip žmogui, to ir užtektų, bet yra ir teisiniai dalykai, todėl gali būti, kad skųsime sprendimą dėl moralinės žalos.
Bet tam reikia įrodyti, kad valstybės veiksmai buvo neteisėti. Esu girdėjęs argumentų, kad moralinės žalos lyg ir nepatyriau, nes buvau išteisintas, pačiame bylos įkarštyje buvau dar kartą perrinktas meru.
– Tačiau pavasarį vykusiuose Utenos mero rinkimuose nebuvote perrinktas dar vienai kadencijai. Ar, jūsų nuomone, tam galėjo turėti įtakos ilgai trukusi byla?
– Be abejo. Moralinė žala ypač juntama tada, kai eini svarbias pareigas. Tokie dalykai nepasveriami ir neišmatuojami.
Bet jei įvairioms institucijoms rašomi skundai, jei nuolat kalbama apie kyšininkavimą, piktnaudžiavimą tarnyba, prekybą poveikiu, gali būti visiškai išteisintas, ta uodega žmonių galvose vis tiek lieka, net jei jie to ir nepripažįsta.
Be to, meru buvau 20 metų.
Daug rinkėjų jau gimė tokiame mieste, koks jis yra dabar, ir jiems jau keistai skamba pasakojimai, kad anksčiau ko nors nebuvo, kad viską reikėjo sukurti.
Per tuos metus daug žmonių spėjo pagyventi užsienyje.
Grįžę jie klausia, kodėl nėra tiek pramogų kaip kurorte, o jei Utena – pramoninis miestas, kodėl nėra naujų gamyklų.
Tai kasdienybė ir su tuo reikia susitaikyti. Likimas lėmė, kad 20 metų buvau meru, tad anksčiau ar vėliau šias pareigas reikėjo palikti. Ką galėjau, tą padariau, jokių nuoskaudų nejaučiu ir ašarų nelieju.
– Iki šiol esate Utenos savivaldybės tarybos narys. Ką veikiate be to?
– Po 20 metų mero poste dabar galiu daryti ir darau tai, ką buvau žadėjęs anksčiau: tvarkau tėvo statytą sodybą, dažniau susitinku su anūkais ir aktyviau dalyvauju Lietuvos rašytojų sąjungos veikloje.
– Galbūt jūs parašėte ir naują knygą?
– Parašiau, tik dar niekam jos nepristačiau.
„Idant būtų aiškiau“ – tai aforizmai, mintys, linksmos įžvalgos, sukauptos per ilgą politinį laikotarpį. Šįkart – ne poezijos knyga, ilgi teismų metai nebuvo palankūs lyrikai.
Slapta užfiksuoti įrašai pradingdavo
Piktnaudžiavimu tarnyba kaltintą A.Katiną Apeliacinis teismas išteisino 2021 metų vasarį. Kartu su juo buvo išteisinta buvusi ekspremjero A.Butkevičiaus sekretoriato vadovė Dž.Žiugždienė, kurią teisėsauga kaltino dokumentų klastojimu.
Nuo 2015 metų nagrinėtoje byloje netrūko ir kuriozų.
Tyrimą pradėję Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai A.Katinui siūlė pripažinti bent dalį savo kaltės, bet jam taip pasielgti atsisakius tuomečio mero kabinete buvo sumontuota sekimo įranga, kuri lyg tyčia sugesdavo svarbiausiais momentais.
Tai paaiškėjo tik bylai pasiekus teismą, kai A.Katinas papasakojo, kad į savo kabinetą buvo pasikvietęs verslininką L.Purvinį ir bandė išsiaiškinti, ar remontuojant Dž.Žiugždienės namo stogą nebuvo padaryta kokių nors pažeidimų.
Meras nurodė tikslią šio susitikimo datą, bet kai teismas ėmė ieškoti vaizdo įrašo, paaiškėjo, jog tądien jo kabinete sumontuota slapta įranga buvo sugedusi.
Pareigūnams nepavyko surasti ir telefono pokalbio įrašų, kai meras su L.Purviniu tarėsi dėl susitikimo, nors A.Katino telefono pokalbių buvo klausomasi ilgą laiką.
Kelios sekundės mįslingai dingo ir iš kito mero kabinete daryto įrašo. Slapta įranga užfiksavo, kad pas jį atėjusi moteris kažką atnešė. Įrašas buvo toks nekokybiškas, kad STT agentai tik iš bendro konteksto nusprendė, jog buvo atneštas butelis, ir išgirdo žodį „brendis“.
Ką A.Katinas darė su atneštu buteliu, įraše nebebuvo matyti. Jis atsinaujino tiktai moteriai išeinant iš kabineto. Nepaisant to, pagal tokį įrašą merui iš pradžių buvo pareikštas įtarimas.
